Korintas
- Kitos reikšmės – Korintas (reikšmės).
Korintas – miestas Graikijoje, 78 km į vakarus nuo Atėnų, prie Korinto kanalo, kuris jungia Egėjo ir Jonijos jūras. Antrasis pagal dydį miestas Peloponeso pusiasalyje; Korintijos nomo sostinė. Miestas apsuptas kalnų.
Korintas gr. Κόρινθος | |
---|---|
Korinto reginys iš Akrokorinto pilies | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Graikija |
Periferija (regionas) | Peloponeso periferija |
Nomas | Korintijos nomas |
Gyventojų | 30 176 |
Altitudė | 10 m |
Vikiteka | Korintas |
Kirčiavimas | Korìntas |
Dabartinis Korintas buvo pastatytas 1818 m.,[2] kai žemės drebėjimas visiškai sunaikino senąjį, istorinį Korinto miestą. Naujasis Korintas buvo pastatytas už 3 km nuo senojo.
Miestas yra uostas, ir šalia jo eina Korinto kanalas, kertantis Korinto sąsmauką. Tai suteikia miestui didelių ekonominių galių. Centrinėje aikštėje atsiranda daug prabangių parduotuvių, mieste išvystyta pramonė. Korintas su Atėnais sujungtas elektriniu traukiniu. Citrusų, vynuogių, razinų, tabako, daržovių prekyba. Turizmas.
Istorija
redaguotiKorinto miesto istorija neatsiejamai susijusi su Korintijos regiono istorija. Šį neolito epochoje įkurtą miestą 146 m. pr. m. e. sugriovė romėnai, bet po šimtmečio jį atstatė. Romos imperijos laikais Korinte išaugo iki kelių tūkstančių gyventojų. Antrą kartą miestas sugriuvo Bizantijos laikais per žemės drebėjimą.
1858, 1928, 1981 m. jau naujasis Korintas nukentėjo nuo žemės drebėjimų.[3]
Sportas
redaguoti- PAS Kórinthos (futbolas)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ KÓRINTHOS, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 226
- ↑ Korintas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Nuorodos
redaguoti- Korinto žiniasklaida Archyvuota kopija 2006-11-05 iš Wayback Machine projekto.
- Straipsniai apie Korintą Archyvuota kopija 2005-09-22 iš Wayback Machine projekto.
- Graikijos miestų-valstybių tarptautinė politika