Kornų kalba
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kornų kalba Kernowek | |
| Kalbama | Kornvalis (Anglija) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 3500 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Indeuropiečių keltų britų kornų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | kw |
| ISO 639-2 | cor |
| ISO 639-3 | cor |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
 Vikipedija Kornų kalba | |
Kornų kalba (Kornvalio keltų kalba, Kernowek) – kalba, priklausanti indoeuropiečių šeimai keltų kalbų grupei, britonų (britų) pogrupiui. Jai artimiausios giminingos kalbos: bretonų ir valų. Kitos keltų kalbos, priklausančios goidelų pogrupiui: airių, škotų gėlų ir menksiečių (Meno salos). Pagal populiarią legendą kornų kalba prarado gyvastį 1777 m., kai neva mirė paskutinė ja šnekėjusi moteris Dolly Pentreath (anot legendos, net mirties patale jos paskutiniai žodžiai buvo „Me ne vidn cewsel Sawznek“ – „Aš niekada nekalbėsiu angliškai“), tačiau dabar jau niekas neabejoja, kad Dolly nebuvo paskutinė kalbėjusi šia kalba. Alavo kalnakasiai bent kažkiek mokėjo korniškai iki pat XX amžiaus pradžios, tas pats pasakytina ir apie žvejus, kurie dar 20-tais XX amžiaus metais turguje žuvį skaičiuodavo korniškai.
Pirmas mokslinis kornų kalbos aprašymas buvo padarytas XVIII amžiuje valų mokslininko Lluydo, taigi gana tiksliai žinome kaip skambėjo kornų kalba paskutiniuoju savo gyvavimo laikotarpiu. Nepaisant to, kai XX a. buvo sugalvota ją gaivinti, atskaitos tašku buvo pasirinktas XVI amžius. Kokia buvo kornų kalbos fonetika tuo metu galima tik spėti, ir tai privedė prie didelių ginčų tarp kalbos entuziastų. Apie 1985 metus kornų kalbos entuziastų judėjimas suskilo į 3-4 skirtingas stovyklas, kurių atstovai niekaip negalėjo sutarti, kaip turi būti rašomi ir skaitomi žodžiai korniškai. Šiuo metu bandoma visas skirtingas ortografijas sujungti į vieną rašybos sistemą. Specialios darbo grupės sprendimas dėl bendros rašytinės formos paskelbtas 2007 m. spalį.
Tiksliai nežinoma, kiek žmonių moka korniškai šiuo metu. Įvairiais vertinimais tokių žmonių gali būti keli tūkstančiai, tačiau laisvai kalbančių skaičius vargiai ar viršija kelis šimtus. Įvairių rašybos sistemų atstovai linkę pervertinti savo pasekėjų skaičių bei menkinti „konkurentų“ skaičių. Šiuo metu Kornvalyje auga keletas vaikų, kuriems atgaivinta kornų kalba yra gimtoji, nes jų tėvai su savo vaikais nuo pat kūdikystės kalbėjo korniškai.
Kornų kalba pelnė Didžiosios Britanijos vyriausybės pripažinimą, todėl yra saugoma, kaip ir kitos mažumų kalbos. Valstybinis finansavimas leidybai ir žiniasklaidai skatina kalbos mylėtojus išspręsti savo nesutarimus dėl rašybos. Jei pavyktų sujungti šiuo metu konfliktuojančių aktyvistų pastangas, kornų kalba būtų fakultatyviai dėstoma Kornvalio mokyklose. Pastaruoju metu atgimsta šios nedidelės britų salyno tautos kultūrinis suvokimas, žmonės ėmė burtis į bendruomenes.
