Kumturos urvai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kumturos urvai | |
|---|---|
| 库木吐喇千佛洞 | |
 Kumturos kompleksas | |
  Kumturos urvai | |
| Koordinatės | 41°42′0″ š. pl. 82°41′0″ r. ilg. / 41.70000°š. pl. 82.68333°r. ilg. |
| Vieta | Kinija, Sindziangas, Aksu prefektūra |
| Regionas | Rytų Turkestanas |
| Istorija | |
| Statytojas | budistų vienuoliai |
| Medžiaga | konglomeratas |
| Pastatytas | V a. |
| Sugriautas | XI a. |
| Tauta | tocharai, kinai, uigūrai |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | nuo XIX a. pab. |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
Kumturos Tūkstančio Budų urvai (kin. 库木吐喇千佛洞, pinyin: Kùmùtǔlǎ Qiānfódòng) – urvų kompleksas Rytų Turkestane, Muzato slėnyje, 25 km į vakarus nuo Kučos (dab. Sindziangas, Kinija). Tai budistinis šventųjų urvų ansamblis, veikęs V–XI a. Muzato upės skardyje, prie šilko kelio trasos.
Kumturos urvai yra vieni iš trijų urvų kompleksų, kurie įkurti tocharų valdytos Kučos karalystės (kitidu – Kyzylo, Simsimo). Yra išlikę 112 urvų, kurie papuošti sienine tapyba, skulptūromis.
Daug Kumturos urvų piešinių išsigabeno vokiečių archeologas Albert von Le Coq, japonų, rusų tyrinėtojai. 1970 m. patvenkus Muzato upę, dėl sienų įdrėkio piešiniai pradėjo gadintis.
