Kvotestafas
Kvotestafas (angl. quarterstaff) – nelanksčios karties tipo viduramžių anglų medinis, kartais – metalu apkaustytais galais. Kartais šiuo pavadinimu vadina kitų tautų kovines kartis (japonų bo, kinų guną, prancūzų batoną).
Kvotestafo sandara
redaguotiKvotestafus darydavo iš įvairios kietos lapuočių medienos, dažniausiai – iš uosio, ąžuolo, lazdyno ar gudobelės. Vienas ar abu galai gali būti apkaustyti ar turėti metalinius spyglius. Ilgis gana įvairus, nuo 1,8 iki 2,7 m. Kartais naudodavo ir labai ilgas kartis – nuo 3,6 iki 5,4 m. Vėliau kvotestafai trumpėjo ir lengvėjo. Viktorijos laikų Anglijoje kartais naudojo 3 m ilgio bambukines kartis.
Kvotestafas gali būti laikomas ginklu, artimu dvirankei kuokai, nors jo masė tolygiai pasiskirsčiusi per visą ilgį (išskyrus kvotestafus apkaustytais galais). Kvotestafu galimi triuškinantys smūgiai, buki baksniai ar ietiški dūriai, jei apkaustai su spygliais. Kvotestafo naudojimas panašus į kautynes daugeliu kitų ilgakočių ginklų, todėl kvotestafus neretai naudojo kaip pradinio apmokymo ginklą prieš pereinant prie alebardų, gleivų ir pan.
Kvotesatfo naudojimo istorija
redaguotiKvotesafus lengva pasidaryti, todėl juos ar panašius naudojo daugelyje šalių. Kartis naudoja daugelyje Azijos kovos menų. Kvotestafas buvo įprastinis ginklas Anglijoje. Apie 1500 m. kvotestafas tapo populiariu kovos mokymo ginklu Londone. Apie 1700 m. kvotestafai asocijavosi su dvikovomis dėl piniginių prizų.
XIX a. antroje pusėje bambukinius bei uosinius kvotestafus vėl ėmė naudoti kaip mokomuosius ginklus (kartu su fechtavimo ir panašiomis apsaugomis) kai kuriose Londono fechtavimo mokyklose. XX a. pradžioje kai kur supaprastinto fechtavimo kvotestafais mokydavo skautus.[1]