Lamija (miestas)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lamija (gr. Λαμία) – miestas vidurio Graikijoje, 180 km į šiaurės vakarus nuo Atėnų, Sperchijo slėnyje; Centrinės Graikijos periferijos ir Ftiotidės nomo administracinis centras. Transporto mazgas. Apylinkėse verčiamasi žemės ūkiu. Yra tvirtovė (akropolis), katedra. Veikia universitetas.

Lamija gr. Λαμία
Miesto reginys
Lamija 38°54′00″ š. pl. 22°26′00″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Graikija
Periferija (regionas)	Centrinės Graikijos periferija
Nomas	Ftiotidės nomas
Gyventojų (2011)	64 716
Plotas	413 km²
Tankumas (2011)	157 žm./km²
Altitudė	50 m
Vikiteka	Lamija

Istorija

Miesto vardas kildinamas nuo Poseidono dukters Lamijos. Vietovė gyvenama nuo bronzos amžiaus. Antikoje buvo svarbus miestas, nes valdė Termopilų perėją. Lamijos karo metu (323–322 m. pr. m. e.) tarp makedonų ir sukilusių graikų, šiame mieste pasislėpė makedonų regentas Antipatras. V–VI a. miestas nunyko. VII a. miestą užkariavo slavai ir pavadino Zetunijumi (Ζητούνιον). 997 m. šalia miesto įvyko svarbus Sperchijo mūšis tarp Bizantijos ir Bulgarijos. 1204 m. miestą užkariavo frankai, pavadino Girtonu (Girton), atstatė tvirtovę. 1318–1391 m. miestą valdė katalonai ir vadino El Cito. XV a. Lamija užkariauta Osmanų ir vadinta Izedinu (İzzeddin).

Sportas

Futbolas

• PAS Lamia 1964 futbolo klubas.
• Miesto stadionas.