Liepsnotoji gotika

Liepsnotoji gotika (pranc. flamboyant 'liepsnojantis') – architektūrinis stilius, vėlyvosios gotikos paskutinioji fazė Prancūzijos architektūroje. Lietuviškas terminas – spindulinė gotika arba spindulinis (gotikos) stilius.

Istorija

Liepsnotoji gotika plito XIV a. pabaigoje – XVI a. Pastatyta liepsnotosios gotikos puošnių sakralinių pastatų (Turo katedra, XV a., Vilniaus Šv. Onos bažnyčia), rotušių, rūmų (Ruane, XVI a.). Pastatams būdingas:

ypatingas puošnumas, formų įmantrumas – sudėtingo piešinio masverkai, skliautų netektoniškos briaunos;
gausus dekoras – reljefiški ornamentai, kreivos, vingiuotos liepsnos liežuvių pavidalo linijos, žuvies pūslės formos elementai, pleištinės arkos,
konstrukcijos paprastumas – bažnyčiose atsisakyta triforų, vietoj sudėtingo skerspjūvio piliorių mūryti apskriti stulpai. ^[1]

Šaltiniai

↑ Algė Jankevičienė. Liepsnotoji gotika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 143 psl.

[1] Algė Jankevičienė. Liepsnotoji gotika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 143 psl.

[1]