Liuksemburgas (miestas)
Liuksemburgas – Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės sostinė, komuna, išsidėsčiusi prie Alzeto ir Petruso upių santakos. Liuksemburgas taip pat yra Liuksemburgo apygardos ir Liuksemburgo kantono administracinis centras.
| Liuksemburgas liuks. Lëtzebuerg; pranc. Luxembourg; vok. Luxemburg | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Liuksemburgas
|
| Apygarda | Liuksemburgo apygarda |
| Kantonas | Liuksemburgo kantonas |
| Meras | Lydie Polfer (DP) |
| Gyventojų | 116 323 |
| Plotas | 51,46 km² |
| Tankumas | 2 260 žm./km² |
| Altitudė | 230–402 m |
| Pašto kodas | 1009–2999 |
| Tinklalapis | www.vdl.lu |
 Vikiteka |
Liuksemburgas |
| Kirčiavimas | Liùksemburgas |
Miestas yra pagrindinis šalies ekonominis ir administracinis centras. Taip pat, Liuksemburgo mieste yra įsikūrusios Europos Sąjungos institucijos: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai, Europos Parlamento generalinis sekretoriatas, taip pat Europos investicijų bankas, Europos Sąjungos įstaigų Vertimo centras bei dalis Europos Komisijos. Liuksemburgo mieste reguliariai rengiami Europos Sąjungos Tarybos posėdžiai.
Istorija
redaguotiLiuksemburgo miestas ėmė augti vietoje romėnų gyvenvietės; X amžiuje jis buvo tvirtovė. 1354 m. Liuksemburgas tapo hercogyste.
Skirtingais laikotarpiais miestą valdė įvairios jėgos, kol 1867 m. Liuksemburgas buvo pripažintas neutralia šalimi. Abiejų pasaulinių karų metu miestą buvo okupavusi Vokietija. Kaip Vakarų Europos vienybės centras ėmė vystytis apie 1950 m.
Geografija
redaguoti
Tai senas Viduramžių miestas, esantis uolėtame Boko (Bock) pusiasalyje tarp dviejų upių, jį supa sparčiai augantys priemiesčiai.
Ekonomika
redaguotiPagrindinės pramonės šakos: geležies ir plieno, tekstilės, aprangos, įrengimų, chemijos, maisto, alaus.
Švietimas ir kultūra
redaguotiYra universitetinis centras (įk. 1969 m.) ir muzikos konservatorija (įk. 1906 m.). Miesto įžymybės: XVII a. gotikinė Notre Dame katedra, didžiojo hercogo rūmai (pastatyti 1572 m.), XIX a. rotušė. 1995 ir 2007 m. Liuksemburgas buvo Europos kultūros sostinė. Mieste yra įsikūrę keli muziejai: Nacionalinis istorijos ir meno muziejus (liuks. Nationalmusée fir Geschicht a Konscht), Liuksemburgo miesto muziejus ir naujas Didžiojo hercogo Žano moderniojo meno muziejus (pranc. Musée d'art moderne Grand-Duc Jean sutrumpintai Mudam). Pats Liuksemburgo miestas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, atsižvelgiant į jo istorinę svarbą.
Sportas
redaguotiKiekvienais metais mieste vyksta Liuksemburgo maratonas. 2022 m. maratone dalyvavo virš 17 000 bėgikų, varžybas stebėjo apie 100 000 žiūrovų.[1]
Nuo 1991 m. mieste vyksta WTA 250 teniso varžybos „Luxembourg Open“.[2]
Mieste yra pagrindinis šalies stadionas „Stade de Luxembourg“, atidarytas 2021 m. Jame žaidžia šalies futbolo bei regbio rinktinės.