Longino ietis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Longino ietis, Šventoji ietis (lot. Lancea Longini, angl. Holy Lance, Spear of Destiny, Holy Spear, Lance of Longinus, Spear of Longinus, Spear of Christ) – ieties, kuria buvo perdurtas nukryžiuoto Jėzaus Kristaus kūnas, pavadinimas. Tai yra viena iš krikščionybės relikvijų. Mūsų laikais egzistuoja kelios ietys, laikomos Longino ietimis.

Ietis paminima tik Jono evangelijoje. Pasakojama, kad romėnai, norėdami paspartinti Jėzus mirtį, iš pradžių planavo sulaužyti jam kojas, bet pastebėjo, kad jis jau miręs, todėl to nedarė. Vienas romėnas paėmė ilgą ietį ir perdūrė ja Jėzaus šoną.

Biblijoje neįvardinamas romėnas kareivis, perdūręs Jėzaus šoną, bet kituose šaltiniuose (Nikodemo evangelijoje, IV a.) minimas vardas Longinas.

Ietis priklausė Šventajai Romos imperijai ir buvo saugoma didelio imperatoriškojo kryžiaus viduje.

Legendos ir šiuolaikinis pasaulis

Legendos pasakoja, kad tas, kuris turi šią ietį yra nemirtingas ir visagalis, nes įgauna galių iš Dievo. Šią ietį iš Vienos į Niurnbergą išgabeno naciai, siekdami surinkti visas senąsias relikvijas savo okultinėms apeigoms^{[reikalingas šaltinis]}.

Longino ietis dabar dažnai kaip mistinis objektas vaizduojama filmuose (pvz., „Konstantinas“, 2005 m.), taip pat komiksuose (pvz., Indiana Jones and the Spear of Destiny, 1995 m.), kompiuteriniuose žaidimuose (pvz., Wolfenstein 3D) ir kt.

Kitos ietys

Yra ir kitur saugomų relikvijų, apie kurias teigiama, kad tai yra būtent Longino ietis.

Kryžiaus žygių relikvijos

Pirmojo kryžiaus žygio laikais kryžiaus žygio dalyviai užimtame Antiochijos mieste rado ietį, kurią pavadino „Šventąja Antiochijos ietimi“.

Prancūzijos karalius Liudvikas IX (1214–1270), pats dalyvavęs dviejuose kryžiaus žygiuose, į Paryžių atgabeno daug relikvijų, tarp kurių buvo ir ietigalis, kuris galėjo būti Longino ieties dalis.

1492 m. sultonas Bajezidis II popiežiui Inocentui VIII pasiūlė Longino ietį, kuri, pasak jo, jam atiteko per Konstantinopolio užkariavimą ir kurios dalį – ietigalį – į Paryžių buvo išvežęs Liudvikas IX. Dabar ši ieties dalis saugoma Šv. Petro bazilikoje Romoje. Priekinė antgalio dalis Prancūzijos revoliucijos metu dingo.

Armėniškoji ietis

Apaštalas Tadas Judas turėjęs ietį, su kuria buvo perdurtas Jėzaus šonas ant Golgotos kalno, nugabenti į Armėniją, kur ji buvo saugoma 40 km nuo Jerevano esančiame vienuolyne. Manoma, kad būtent dėl to vienuolynas gavo pavadinimą „Geghardavank“ („Šventosios ieties vienuolynas“). Dar ir dabar šis vienuolynas yra viena iš šventų vietų armėnų krikščioniams. Pati relikvija saugoma Vagaršapate.

Vienos ietis

Šventoji Romos imperija turėjo relikviją – ietį, kuri taip pat laikoma Longino ietimi. 1424 m. Zigmantas Liuksemburgietis išgabeno šią ietį iš Prahos į Niurnbergą, kur jo įsakymu ji turėjo būti saugoma per amžius. Ši ietis ir kitos relikvijos buvo pavadintos „Imperial Regalia“.

Prasidėjus Prancūzijos revoliucijai buvo nuspręsta brangenybes iš Niurnbergo išgabenti į Vieną, kas ir buvo padaryta 1796 m. Šią ietį Anšliuso metu 1938 m. A. Hitleris liepęs išgabenti atgal į Niurnbergą, o po Antrojo pasaulinio karo ietis grąžinta Austrijai.

Kitos ietys

Apie Šventosios Romos imperijos relikviją – Longino ietį – istoriniuose šaltiniuose užsimenama jau nuo imperatoriaus Otono I laikų (912–973). Otonas III apie 1000 m. buvo liepęs pagaminti dvi Šventosios ieties (dabar saugoma Vienoje) kopijas, kurių vieną perdavė Lenkijos karaliui Boleslovui I Narsiajam. Lenkiškoji „šventoji“ ietis nuo 1200 m. saugoma Krokuvoje.

Vikiteka: Longino ietis – vaizdinė ir garsinė medžiaga