Lytiškai plintančios ligos
Lytiškai plintančios ligos (LPL; Venerinės ligos nuo romėnų deivės Veneros) – infekcinių ligų, plintančių per lytinius santykius, grupė. Dažniausiai užsikrečiama genitalinio kontakto metu (vaginalinio, oralinio, analinio sekso metu), labai retais atvejais – buitiniu kontaktiniu būdu per drėgnas plaušines, rankšluosčius, patalynę, pirties įrangą, klozetus.[1]
Užsikrėtusiesiems šiomis ligomis požymiai dažniausiai atsiranda po kelių ar net keliasdešimt dienų (šiuo inkubaciniu laikotarpiu žmogus jau gali užkrėsti kitus). Kartais liga neturi jokių aiškių požymių (slapta eiga). Pasitaiko, kad ligos požymiai išnyksta be gydymo, bet mikroorganizmai plinta organizme ir vėliau sukelia pavojingų negalavimų. Negydomos lytiškai plintančios ligos gali pažeisti kitus organus: gimdos kaklelį, gimdos gleivinę, kiaušintakius, sėklides, jų prielipus, prostatą, pilvaplėvę (prasideda dubens įvairių organų uždegimai).
Negydant LPL gali turėti šias komplikacijas:
- reiterio sindromas
- perihepatitas
- negimdinis nėštumas
- nevaisingumas
Laiku pradėjus gydytis (antibiotikais ar kitais vaistais) sergantieji dauguma šių ligų yra pagydomi.[1]
2015 m. duomenimis pasaulyje pastarosiomis ligomis buvo užsikrėtę apie 1,1 mlrd. žmonių neskaitant ŽIV, AIDS.[2] Numanoma, kad kas ketvirtas lytiškai aktyvus JAV gyventojas nuo 15 iki 55 m. amžiaus susirgs bent viena iš maždaug 25 lytiškai plintančių ligų per savo gyvenimą. Pastarųjų ligų paplitimas JAV yra didesnis nei kitose išsivysčiusiose šalyse, kuriose įprastas kontraceptinių priemonių vartojimas.[3]
2022 m. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis Lietuvoje užregistruota 252 naujų užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejų, lyginant su metais prieš tai, rodikliai padidėjo du kartus. Beveik pusė naujų užsikrėtusių buvo užsienio šalių piliečiai. Tuo tarpu sergamumas sifiliu ir gonorėja pastaraisiais metais sumažėja ar išlieka panašus. Statistikos duomenimis didžioji dalis užsikrėtusiųjų prezervatyvais nesinaudojo arba naudojosi retai.[4]
Pagrindinės ligos
redaguoti- venerinės ligos – gonorėja, venerinė granulioma, šankeris, sifilis;
- lyties organų ir šlapimtakių infekcijos, kurias sukelia infekciniai veiksniai – gardnereliozė, chlamidiozė, lytinių organų herpesas, mikoplazmozė, trichomonozė;
- AIDS;
- hepatitas B;
- lytinių organų karpos (kandilomos);
- kitos užkrečiamos odos ligos – niežai, pedikuliozė, utėlės.
Plitimo veiksniai
redaguoti- socialiniai-ekonominiai veiksniai – urbanizacija, migracija, turizmas;
- demografiniai pokyčiai – vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas, ankstyvas lytinis gyvenimas;
- elgsenos veiksniai – tradicinių normų ir draudimų susilpnėjimas, moterų emancipacija;
- socialiniai-kultūriniai pokyčiai – tėvų įtakos vaikams sumažėjimas, požiūrio į lytines normas pokyčiai (atsitiktiniai lytiniai santykiai, lytinių santykių įvairovė), alkoholis, narkotikai, prostitucija;
- medicininiai veiksniai – ligų sukėlėjų atsparumo vaistams padidėjimas, savigyda, nepakankamas infekcinių židinių išaiškinimas.
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Lytiškai plintančios ligos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ „Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 310 diseases and injuries, 1990–2015: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2015“. Lancet (London, England). 388 (10053): 1545–1602. 2016-10-08. doi:10.1016/S0140-6736(16)31678-6. ISSN 0140-6736. PMC 5055577. PMID 27733282.
- ↑ Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd leid.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645.
- ↑ UŽSIKRĖTUSIŲJŲ LYTIŠKAI PLINTANČIOMIS INFEKCIJOMIS IR ŽMOGAUS IMUNODEFICITO VIRUSU EPIDEMIOLOGINĖS SITUACIJOS APŽVALGA LIETUVOJE 2022 metai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius. https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/nXTRaf1IoOA.pdf Ataskaitos pateikiamos [1]