Mėlynoji zylė

Mėlynoji zylė (Cyanistes caeruleus)^[2] – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, zylinių (Paridae) šeimos paukščių rūšis.

Cyanistes caeruleus

Mėlynoji zylė

Mėlynosios zylės giesmė

Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žvirbliniai paukščiai ( Passeriformes)
Šeima:	Zyliniai ( Paridae)
Gentis:	Mėlynosios zylės ( Cyanistes)
Rūšis:	Mėlynoji zylė ( Cyanistes caeruleus)

Binomas

Cyanistes caeruleus
Linnaeus, 1758

Sinonimai

Parus caeruleus Linnaeus, 1758

Paplitimas

Mėlynųjų zylių apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje:

sėslios

neperi

Išvaizda

Mėlynoji zylė yra mažesnė už naminį žvirblį, viena iš mažiausių Lietuvoje aptinkamų paukščių, jos kūno ilgis 11–12 cm, svoris 7,5–14,7 g,^[3] atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 18 cm.^[4]

Kitaip negu kitų zylių, šios rūšies viršugalvis mėlynas. Patino kakta, skruostai ir antakiai balti. Viršugalvis, sparnai ir uodega mėlyni. Sparnai su balta juostele. Nugara pilkai žalia, kaklo užpakalinėje dalyje balsva dėmė. Apatinė kūno pusė geltona, išilgai krūtinės eina neryški juosva juostelė. Snapas tamsus. Kojos tamsiai pilkos. Rainelė ruda.

Patelė kiek blankesnių spalvų nei patinas.

Išsiritusių jauniklių galva ir pečiai apaugę trumpais ir retais, pilkai baltais pūkais. Žiotys oranžiškai raudonos. Vėliau, jauniklių viršus žalsvai rudas, skruostai geltoni.

Paplitimas

Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Uralo, vakarinės Kaspijos pakrantės. Šiaurėje arealas siekia vidurinę Skandinaviją, Kamos aukštupį, pietuose tęsiasi iki Irano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Britų, Viduržemio jūros salose. Žiemoja paplitimo areale.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje dažna, stebima ištisus metus, aptinkama visoje šalies teritorijoje. Manoma, kad Lietuvoje peri iki 80 000 porų.^[5]

Buveinė

Laikosi lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, reta spygliuočių miške. Pavienių porų aptinkama miško pakraščiuose, prie sodybų, paupiuose ir pakelių medžiuose, gyvenviečių ir didelių miestų želdiniuose, soduose, skveruose, parkuose, kapinėse. Žiemą klajoja kartu su kitų rūšių zylėmis. Noriai lanko lesyklas.

Perėjimas

Monogamės, lytiškai subręsta vienerių metų. Peri pavienėmis poromis. Lizdą krauna išpuvusioje drevėje, baltalksnyje ar gluosnyje, rečiau – juodalksnio stuobryje. Mielai apsigyvena inkiluose. Vilniaus apylinkėse užima 10–15 procentų smulkiems paukščiams iškeltų inkilų. Vienoje dėtyje paprastai būna apie 10 kiaušinių. Dalis paukščių peri du kartus per metus, antra dėtis mažesnė. Perėti pradeda patelė, padėjusi paskutinį kiaušinį. Nepilną dėtį uždengia pūkais. Peri apie 2 savaites. Lizdą zyliukai palieka 18–19 dienų amžiaus.

Mityba

Minta vabzdžiais, uogomis, gerai prinokusiais vaisiais, augalų sėklomis. Naudingas paukštis, naikina kenksmingus sodų, parkų ir miškų vabzdžius.

Elgsena

Aktyvi šviesiu paros metu. Mėgsta neaukštai skraidyti tarp medžių ir krūmų, medžių. Maisto ieško ant plonų medžių šakelių, neretai pakimba galva žemyn. Labai judri, energinga, net agresyvi, todėl dažnai nugali už save didesnį paukštį. Patinas gana dažnai gieda.

Amžius

Gyvena kelerius metus, seniausi individai užfiksuoti sulaukę 9–11 metų.^[6]

Šaltiniai

↑ „IUCN Red List - Cyanistes caeruleus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
↑ terminai.vlkk.lt / Mėlynoji zylė Archyvuota kopija 2022-08-24 iš Wayback Machine projekto.
↑ birdsoftheworld.org / Eurasian Blue Tit Cyanistes caeruleus; Handbook of the Birds of the World (Pasaulio paukščių vadovas) | Andrew Gosler, Peter Clement, and David Christie. Version: 1.0 — Published March 4, 2020. Text last updated January 30, 2013
↑ rspb.org.uk / Blue tit | Royal Society for the Protection of Birds
↑ Jusys, V., Karalius, S., Raudonikis, L. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas. Lietuvos ornitologų draugija, 2020, p. 242
↑ Fransson, T., Jansson, L., Kolehmainen, T., Kroon, C. & Wenninger, T. (2017). EURING list of longevity records for European birds