Mažoji žąsis

Anser erythropus
Mažoji žąsis (Anser erythropus)
Apsaugos būklė
Pažeidžiami (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Žąsiniai paukščiai ( Anseriformes) Šeima: Antiniai ( Anatidae) Gentis: Žąsys ( Anser) Rūšis: Mažoji žąsis ( Anser erythropus)
Binomas
Anser erythropus Linnaeus, 1758

Mažoji žąsis (Anser erythropus) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.

Išvaizda

Mažoji žąsis yra naminės žąsies dydžio. Balta dėmė ant kaktos gerokai didesnė už baltakaktės žąsies, aplink akis – oranžinis žiedas. Patino ir patelės balta dėmė kaktoje nusitęsia už linijos, jungiančios priekinius akių kraštus. Nugara rudai pilka, juosmuo pilkesnis. Plasnojamosios plunksnos pilkai juodos su baltais stiebais. Pagurklis, krūtinė ir kūno šonai šviesiai pilki. Ant krūtinės – netaisyklingos juodos dėmės. Pilvas ir pauodegys balti. Snapas gelsvai rožinis, nagas balsvas. Kojos raudonai geltonos. Jauniklių visos spalvos blankesnės nei suaugusiųjų, baltos dėmės kaktoje nėra, pilvas vienspalvis, snapas juosvai pilkas, kojos pilkai geltonos. Aplink akis – šviesiai geltonas žiedas.

Paplitimas

Gyvena šiaurinėje Eurazijoje nuo Norvegijos iki Čiukčių kalnyno. Europinėje dalyje arealas siekia Arkties vandenyną, o azijinėje – Obės, Jenisejaus, Lenos žemupius. Į pietus paplitusi iki šiaurinės medžių ribos.

Žiemoja Pietų Europoje, Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų bei Persų įlankos pakrantėse, Pietryčių Azijoje.

Iš visų per Lietuvą praskrendančių laukinių žąsų, mažoji žąsis visada buvo pati rečiausia.

Biologija

Peri ir gyvena ne tik tundroje, bet ir kalnų žemupiuose, kalnų ežeruose, pajūrio uolėtuose skardžiuose. Žiemoja pajūryje, atvirose stepėse, lygumose. Į tolimas keliones skrenda labai aukštai, o šiaip skraido netvarkingais pulkais. Mažosios žąsys iš poilsio ar maitinimosi vietų iš karto pakyla labai aukštai, o leidžiasi – labai staigiai. Iš visų žąsų tai yra pati baikščiausia rūšis. Apsistoja tik nuošaliose vietovėse. Nakvoja sekliuose vandenyse tankios augalijos prieglobstyje.

Perimvietėse lizdai vienas nuo kito gana toli, gerai užmaskuoti, sunkiai prieinami: tarp skurdžių krūmynų, upių, pajūrio skardžiuose, tarp akmenų ir uolų, kalnų atšlaitėse tarp samanų plotelių. Lizdai sukraunami negrabiai, netaisyklingai iš pernykščių sausų augalų, šakelių, samanų, pūkų. Vienoje dėtyje paprastai būna 4–6 kiaušiniai, sveriantys apie 74 gramus. Patelė peri apie 27 dienas. Tik išsiritusius jauniklius abu poros nariai veda į dar nuošalesnę vietą. Šiuo laikotarpiu mažosios žąsys būna dar paslaptingesnės ir atsargesnės.

Minta augaliniu maistu.

Šaltiniai

• Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.

Vikižodynas