Maništušu
Maništušu (akad. 𒈠𒀭𒅖𒌅𒋢 Ma-an-ish-tu-su)[1] – trečiasis Akado imperijos karalius, valdęs apie 2270–2255 m. pr. m. e. (pagal vidurinę chronologiją).[2] Tėvas – Akado imperijos įkūrėjas Sargonas. Sostą Maništušu paveldėjo iš brolio Rimušo.[3] Šis buvo nužudytas per rūmininkų sąmokslą, kurį sukurstyti, manoma, galėjo pats Maništušu.[4]
Aptikta tolimų Akado imperijos provincijų valdytojų (pvz., Sūzų) šiam valdovui dedikuotų dovanų, statulų. Iš to galima spręsti, kiek plačiai tuo metu driekėsi Akado imperija.[3] Greičiausiai valdant Maništušu prie Akado imperijos buvo prijungti Asirija, Anšanas ir Šerihumas (žemės į pietryčius nuo Sūzų).[4] Nors Maništušu valdymo laikais buvo kilęs gana žymus sukilimas, kaip rodo valdovo įrašai (daugiausia parašyti akadų kalba) ir kiti tekstai (dedikacijų, užrašytų ant įvairių objektų, kopijos), jį pavyko numalšinti. Įrašuose pasakojama ir apie surengtas prekybines-karines ekspedicijas į Anšaną ir Maganą (pastarasis veikiausiai buvo kažkur prie Omano įlankos). Iš šių ekspedicijų buvo pargabenta pusbrangių akmenų, aukso, medienos bei dramblio kaulo.[3] Viename fragmentiškame įraše minima, kad Maništušu vadovaujamas laivynas Persijos įlankoje įveikė jungtines 32 karalių pajėgas. Akadas užvaldė kraštą pietiniame įlankos pakraštyje ir tolimesnes žemes, kur būta sidabro kasyklų (greičiausiai dabartinių Jungtinių Arabų Emiratų ir Omano teritorijoje).[4] Pasak vėlesnės tradicijos, Maništušu Ninevijoje atstatė deivės Ištarės šventyklą.[3]
Išlikęs nemažas akmeninis Maništušu obeliskas (eksponuojamas Luvro muziejuje) – piramidės pavidalo stela su ilgu dantiraščio įrašu akadų kalba.[2] Obelisko įraše, be kita ko, minimi žemės pirkimai šiaurinėje Babilonijoje.[3]
Kaip teigiama viename akadų tekste, priskiriamame pranašiškų ženklų žanrui, Maništušu cilindriniais antspaudais užmušė jo paties rūmininkai.[3] Sostas atiteko Maništušu sūnui Naram-Sinui.[4]
Galerija
redaguoti-
Maništušu obeliskas (Luvras) -
Maništušu sostas (Luvras) -
Obelisko dantiraščio įrašas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Mace head of Manishtusu“. British Museum.
- ↑ 2,0 2,1 „Obelisk“. The Louvre. Nuoroda tikrinta 2019-10-28.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 100–101. ISBN 9781134787951.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Stiebing Jr., William H., Susan N. Helft. Ancient Near Eastern History and Culture, Routledge, 2017, p. 72.