Mediena (audinys)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mediena, arba ksilema (gr. ksilon – medis) – augalų apytakinis audinys, kuriuo vanduo ir jame ištirpusios maisto medžiagos iš šaknų patenka į kitus organus. Į medienos sudėtį įeina indai – trachėjos ir tracheidės, taip pat medienos parenchima ir medienos plaušai (libriformas).

Lapo pjūvis, ksilema, sudaryta iš raudonų apskritimų, pavaizduota 8 numeriu.

Gaubtasėklių medžių vandens indai stambesni, ilgesni ir juos suformuoja daug viena virš kitos esančių ląstelių. Tokie indai vadinami trachėjomis. Manoma, jog trachėjų atsiradimas buvo viena iš gaubtasėklių suklestėjimo priežasčių. Vandens indų sienelės neretai turi daugiau tvirtumo suteikiančius spiralinius sustorėjimus.

Daugelio spygliuočių indai mažesni, susideda tik iš vienos ląstelės ir vadinami tracheidėmis.

Medienos indų ląstelės yra negyvos, jų likę tik į vamzdelį panašią konstrukciją suformuojanti sienelė. Jos sudaro tai, kas paprastai buityje ir kitose srityse vadinama mediena. Efektyviausiai vandenį perneša išorinis medienos sluoksnis. Senoje, arti šerdies esančioje medienoje šie vamzdeliai gali būti užsikimšę ir nedalyvauti ar mažiau dalyvauti vandens pernešime.

Vanduo medienos indais kyla dėl šaknų osmosinio spaudimo ir traukiamosios jėgos, viršuje esančiam vandeniui išgaruojant pro lapus ar spyglius.

Stiebui storėjant, mediena greičiausiai priauga pavasarį, ir jos spalva (priklausanti nuo ląstelių sienelių matmenų) yra šviesesnė nei priaugusi vasarą ar rudeniop. Todėl skersai perpjovus stiebą matyti ruoželiai, pagal kuriuos galima suskaičiuoti medžio ar nupjautos šakos metus. Priaugusios medienos storis priklauso nuo tų metų klimato ir kitų priežasčių. Medžio rievių tyrimu užsiima dendrochronologija.