Mikalojus IV
Mikalojus IV lot. Nicolaus IV, it. Niccolò IV | |
---|---|
191-asis Popiežius | |
Gimimo vardas | Girolamo Masci |
Gimė | 1227 m. rugsėjo 30 d. Liscianas |
Mirė | 1292 m. balandžio 4 d. (64 metai) Roma |
Tautybė | italas |
Popiežių herbas | |
191-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1288 m. vasario 15 d. |
Baigė | 1292 m. balandžio 4 d. |
Pirmtakas | Honorijus IV |
Įpėdinis | Celestinas V |
Vikiteka | Mikalojus IV |
Mikalojus IV (lot. Nicolaus IV, tikroji pavardė Girolamo Masci, 1227 m. rugsėjo 30 d. Liscianas prie Ascoli Piceno – 1292 m. balandžio 4 d. Roma) – 191-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (1288 m.).
Biografija
redaguotiPranciškonas, 1274–1279 m. ordino generolas, Šv. Bonaventūro įpėdinis. 1278 m. kardinolas, 1281 m. Palestrinos (netoli Romos) vyskupas. Buvo popiežiaus patarėjas, vykdė jo diplomatines misijas 1272 m. Bizantijoje ir 1278 m. Prancūzijoje. Išrinktas popiežiumi siekė Anžu dinastijos valdovams grąžinti Siciliją. 1289 m. Karolį II Anžu vainikavo Neapolio ir Sicilijos karaliumi. 1291 m. saracėnams užėmus Akko, paskutinį krikščionybės centrą Palestinoje, nesėkmingai bandė suvienyti Tamplierių ir Joanitų ordinus, surengti kryžiaus žygį į Šventąją Žemę. Pradėjo krikščioniškąsias misijas Kinijoje, rėmė misijas Balkanuose (Albanija, Serbija, Bosnija) ir Artimuosiuose Rytuose. Bule „Coelestis altitudo“ 1289 m. nustatė pusę Apaštalų Sosto pajamų skirti kardinolų kolegijai. Globojo menus, pasirūpino perstatyti ir išpuošti Laterano Šv. Jono ir Švč. Mergelės Marijos Didžiąją (Santa Maria Maggiore) bazilikas Romoje.[1]
Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
---|---|---|
Pirmtakas Popiežius Honorijus IV |
Popiežius Mikalojus IV 1288-1292 |
Įpėdinis Popiežius Celestinas V |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Mikalojus IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 79 psl.