Mioma

Mioma (gr. mys, kilm. myos 'raumuo') – nepiktybinis raumeninio audinio navikas. Dažniausiai auga gimdoje. Susidaro iš lygiųjų raumenų (lejomioma), arba iš skersaruožių raumenų (rabdomioma).

Mioma – apvalus, standus mazgas, atsiribojęs nuo aplinkinių audinių. Kartais turi įvairaus ilgio ir storio stiebą. Būna įvairaus dydžio (nuo žirnio iki išnešioto vaisiaus), pavienė arba dauginė (iki kelių dešimčių mazgų). Mioma serga 10-12 % moterų, daugiausia 35-50 m. amžiaus (ypač netekėjusios, nepastojančios arba neišnešiojančios). Ji atsiranda sutrikus hormonų apykaitai. Gali augti skirtingai: gimdos ertmėje, gimdos raumeniniame sluoksnyje ir pilvo ertmėje. Maža mioma dažnai nejaučiama. Didelė spaudžia gimdą prie gretimų organų – šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos; dėl to gali padažnėti arba pasunkėti šlapinimasis, užkietėti viduriai. 40-60 % ligonių gausiai kraujuoja per mėnesines arba tarp jų; kraujavimui užtrukus gresia mažakraujystė.

Miomos mazge kartais ima kauptis kalcis ir jis sukietėja. Mioma auga lėtai; prasidėjus klimaksui, kartais išnyksta ir negydoma. Gali virsti piktybiniu naviku. Ligonė dažniausiai nepastoja. Nėštumą nutraukti nebūtina: kartais po gimdymo mioma sumažėja arba visai išnyksta. Ligonei būtina moterų konsultacijos įskaita. Kartą per 3 mėn. ją turi patikrinti gydytojas ginekologas.

Nedidelė mioma gydoma hormonų preparatais, kalio jodidu, dilgėlių lapų nuoviru, fizioterapijos procedūromis. Pačiai gydytis pavojinga. Jei mioma greit auga, iš gimdos gausiai kraujuoja arba mioma labai didelė, - daroma operacija (pašalinama tik mioma arba ir visa gimda, kartais su priklausiniais).

Profilaktika

Nevengti nėštumo, pastojus vaisių išnešioti, gimdyti, kūdikį maitinti krūtimi; nedaryti abortų, gyventi normalų lytinį gyvenimą.

Nuorodos

• Gimdos mioma Archyvuota kopija 2009-10-03 iš Wayback Machine projekto. (Medicinos enciklopedija Sveikas.lt)