Mogolų imperija

Mogolų imperija (pers. شاهان مغول  = Shāhān-e Moġul, گوركانى Gūrkānī) buvo Indijos subkontinento valstybė, gyvavusi nuo 1526 iki 1858 m. Imperijos pagrindinė dalis buvo Šiaurės Indijoje, Indo-Gango lygumoje aplink Delio, Agros ir Lahoro miestus. Imperiją valdė Didžiųjų Mogolų dinastija.

شاهان مغول Mogolų imperija
sultonatas
← 1526 – 1858 →   →
Vėliava
Location of Mogolų imperija Imperija didžiausio išsiplėtimo laikais 1700 m.
Sostinė	Lahoras, Agra, Delis
Kalbos	persų kalba, urdu
Valdymo forma	monarchija
Istorija
- Delio sultonato užėmimas	1526 m., 1526
- Babūras	1526–30
- Akbaras	1556–1605
- Aurangzebas	1658–1707
- Padalinimas	1858 m.

Raida

Didžiųjų Mogolų imperijos plėtimasis (1530, 1605, 1707 m.)

Imperijos įkūrėjas Babūras (valdė 1526-1530 m.) buvo iš Vidurinės Azijos kilęs timūridų dinastijos kunigaikštis, kuris iš dabartinio Uzbekistano ir Afganistano užėmė Delio sultonatą. Po jo įpėdinio Humajuno mirties Mogolų imperijoje prasidėjo tarpuvaldis (1539-55 m.), kuomet Šiaurės Indijoje trumpai įsitvirtino afganiška Suri dinastija.

Po pastarosios nuvertimo prasidėjo didžiausias Mogolų galybės laikotarpis, siejamas su didžiaisiais valdovais Akbaru ir Aurangzebu. XVII a. pabaigoje Mogolų imperija valdė beveik visą Indiją be pietinio pakraščio ir dalį dabartinio Afganistano.

Pradedant 1725 m. imperija patyrė didžiulę krizę, kurią žymėjo valstiečių sukilimai, religinė netolerancija. Dėl to nuo Imperijos viena po kitos atskilo kitos musulmoniškos valstybės: Maratų imperija (pietuose), Duranių imperija (vakaruose), Sikhų imperija (šiaurės vakaruose). 1738–1739 m. Persijos valdovas Nadir Šachas nusiaubė Delį, paėmė į nelaisvę imperatorių Muhamadšachą, išžudė apie 30 000 gyventojų ir privertė Mogolus atsisakyti Kabulo provincijos. XVIII a. viduryje Didieji Mogolai valdė tik Delį ir gretimus rajonus.

1803 m. Delį užėmė britų Rytų Indijos bendrovė, o 1858 m. valstybė oficialiai nustojo egzistuoti.

Visuomenė ir kultūra

Didžiųjų Mogolų imperijos laikais klestėjo Indijos kultūra ir menas.