Mokslo žurnalistika

Šis straipsnis apie žurnalistiką mokslo tema. Apie žurnalistinę praktiką įtraukiant pirminius šaltinius skaitykite straipsnyje Mokslinis žurnalizmas.

Mokslo žurnalistika – dalykinės žurnalistikos sritis; žurnalistikos žanras, apimantis mokslo tematiką, mokslinius tyrimus. Naujos mokslo žurnalistikos sritys pradėjo formuotis plėtojantis technologijoms (pvz., internetui), pradėti pildyti moksliniai tinklaraščiai, susikūrė specializuotos (pvz., mokslo naujienų) agentūros.

Mokslo žurnalistika pagal mokslo sritis gali būti, pvz., medicinos žurnalistika, ekologinė žurnalistika ir kt. Mokslo žurnalistas publikuoja, rašo mokslinėmis temomis. Dažniausiai mokslo žurnalistais tampa mokslininkai (pvz., ilgą laiką dirbę laboratorijose) gerai išmanantys dalyką. Daugelis iš jų yra parašę daug publikacijų į mokslo leidinius. Beveik kiekviename laikraštyje ar žurnale yra vieta mokslo rašiniams. Šias leidinių vietas savo rašiniais paprastai užpildo ai. Didžioji jų dalis eina oficialias pareigas, tačiau yra ir laisvai samdomų žurnalistų.

Kiekvienas mokslo žurnalistas specializuojasi kokioje nors mokslo srityje (net tokiu atveju, jei žurnalistas dirba naujienų agentūroje, ir jam tenka kuruoti daugybę temų – vis tiek yra temų, kuriomis pasisakyti jis yra daugiau kompetetingas). Dažniausiai tai priklauso nuo žurnalisto specializacijos, tačiau tačiau didelę įtaką daro konkreti žmogaus darbo patirtis. Pvz., jei žurnalistas 15 metų dirbo žurnale „Chemija ir gyvenimas“, tai būtinai įtakoja jo specializaciją.

Mokslo žurnalistika atskirtina nuo mokslo populiarinimo. Mokslo žurnalistas – žurnalistas profesionalas, periodiškai rengiantis ir publikuojantis medžiagą žiniasklaidoje (per masines informacijos priemones). Mokslo žurnalistas labiau yra universalus ir jo darbai priklauso nuo terminų. Mokslo populiarintojas – „literatas“. Jis kuria mokslo populiarinimo literatūrą, rašo mokslinių filmų scenarijus, kartas nuo karto rašo mokslinius straipsnius žurnalams. Mokslo populiarintojas dažniausiai pasirenka vieną kurią nors sritį (pvz., kaip kosmosas, medicina ar chemija), kurią jis nagrinėja neretai visą savo gyvenimą. Jis nėra saistomas žiniasklaidos (pvz., darbo, autorinės sutarties pagrindu, nors fragmentinė, laikina veikla neatmestina), neturi (ilgalaikių) įsipareigojimų masinėms komunikacijos priemonėms.

Studijos

Mokslo žurnalistika taip pat yra mokomoji disciplina (žurnalistikos mokslų grupėje). Specializuotą išsilavinimą, mokslo žurnalistikos specializaciją galima įgyti užsienyje: JAV, Vakarų Europos šalyse (pvz., Vokietijoje). Europoje yra galimybė baigti specialius kursus nebūtinai žurnalistikos mokyklose arba specialiuose fakultetuose, institutuose, bet ir universitetų padaliniuose, pvz., kai kurių aukštųjų mokyklų Gamtos mokslų fakultetuose. Kaip studijų programa egzistuoja universitetuose. Pvz., kvalifikacinį mokslo žurnalistikos bakalauro laipsnį suteikia Dortmundo universitetas (Vokietija).

JAV dirbti mokslo žurnalistikos srityje kandidatuoja žmonės, turintys bazinį filologijos arba žurnalistikos išsilavinimą (dėl kalbinio pasirengimo). Po specialių kursų studentai periodiškai kelia savo kvalifikaciją, lankydami mokslines konferencijas, skaito specialiąją mokslinę literatūrą, konsultuojasi su savo lektoriais.

Nuorodos

• „Mokslas ir gyvenimas“ Archyvuota kopija 2015-06-30 iš Wayback Machine projekto. (mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mėnesinis žurnalas)