Nazgulai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Nazgulai

Šeši Nazgulai jojantys ant savo žirgų
Kiti vardai	Žiedo šmėklos Juodieji Raiteliai Tamsieji Raiteliai Raitelių Devynetas
Rasė	Nazgulai
Kieno pusėje	Mordoras
Knyga (-os)	Žiedų valdovas: Žiedo brolija Žiedų Valdovas: Dvi Tvirtovės Žiedų valdovas: karaliaus sugrįžimas

Nazgulai (juodąja kalba nazg 'žiedas' + gul 'šmėkla, dvasia'), kitaip dar Žiedo Šmėklos, Juodieji Raiteliai, Tamsieji Raiteliai, Raitelių Devynetas arba tiesiog Devynetas – išgalvoti personažai iš D.R.R. Tolkino „Žiedų valdovo“ knygų. Jie – buvo devyni žmonės, pasidavę Saurono galioms ir beveik pasiekę nemirtingumą tapo šmėklomis. Žiedo šmėklos paklūsta Galingiausiojo Žiedo galiai ir yra absoliučiai priklausomos nuo Saurono valios. Nazulai pirmą kartą paminėti „Žiedų valdove“, oficialiai išleistame 1954–1955 m. Vienoje iš knygų rašoma: „Nazgulai yra baisiausi Saurono tarnai.“

Tolkino raštuose

Pagal Tolkino „Žiedų valdovą Nazgulai atsirado antrajame Viduržemio amžiuje kaip galingiausi Saurono tarnai. Jie buvo tiesiog mirtingi žmonės. Trys iš jų buvo didingi Numenoro lordai. Sauronas kiekvienam iš jų davė po vieną iš devynių žiedų. Sauronas taip pat davė septynis žiedus nykštukams, o Kelebrimboras nukalė dar tris, Saurono piktos valios nepaliestus, ir davė Elfams. Sauronas kėsinosi valdyti visus šiuos žiedus ir jų nešėjus pasitelkdamas Galingiausiuoju Žiedu, paslapčianukaltu šiam tikslui, tačiau tik Devyni pasidavė jo galiai ir pagundai:

Turintieji devynis žiedus tapo galingaisiais - karaliais, burtininkais, karžygiais. Jie pelnė šlovę ir didelius turtus, bet visa tai virto jų pražūtimi. Atrodė, kad jų gyvenimas neturi pabaigos, bet jis tapdavo jiems nepakeliamas. Jie galėjo vaikščioti nematomi jokių šio pasaulio akių, galėjo regėti tai, kas vyksta kituose, mirtingiesiems nematomuose pasauliuose, bet labai jau dažnai prieš akis tematydavo Saurono šmėklas ir vaiduoklius. Ir vienas po kito anksčiau ar vėliau, nelygu, kiek kuris iš prigimties buvo stiprus, kiek iš pat pradžių linkęs į gerus ar blogus darbus, jie pasidarydavo vergais žiedo, kurį patys nešiojo, ir juos užbaldydavo Saurono turimas Žiedų Žiedas. Jie amžinai likdavo nematomi visiems, išskyrus tą, kuris mūvėjo Vyriausiąjį, jie patekdavo į šešėlių karaliją. Tapdavo Nazgulais, Žiedo šmėklomis, baisiausiais Priešo tarnais. Juos lydėjo tamsa, o šūkaudavo jie mirties balsu - D. R. R. Tolkinas, Silmariljonas, „Apie Galios Žiedus ir Trečiąjį amžių“, 370 (liet. vertime)