Nebraska
Nebraska (angl. State of Nebraska) – 37-oji JAV valstija, esanti Vidurio Vakaruose. Sostinė – Linkolnas, didžiausias miestas – Omaha. Plotas – 200,4 tūkst. km².
| Nebraska Nebraska | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-6) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Linkolnas | ||||||
| Apygardos | 93 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Įkūrimo data | 1867 m. | ||||||
| Gubernatorius | Pete Ricketts (R) | ||||||
| Gyventojų | 1 963 692 (37) | ||||||
| Plotas | 200 365 km² (16) | ||||||
| - vandens % | 0,7 % | ||||||
| Tankumas | 10 žm./km² (43) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Panoramos viršukalnė (1653 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-NE | ||||||
| Tinklalapis | nebraska.gov | ||||||
 Vikiteka |
NebraskaVikiteka | ||||||
Istorija
redaguoti1541 m. ispanas Fransiskas Vaskesas de Koronadas buvo pirmasis europietis, ištyrinėjęs šias vietoves. Prancūzai regioną kontroliavo 1700–1763 m. laikotarpiu, po to jis buvo perleistas Ispanijai. 1803 m. Nebraska tapo JAV teritorija po Luizianos pirkimo sutarties pasirašymo. Tarp 1804–1806 m. M. Liuisas ir V. Klarkas ištyrė dalį Nebraskos ir 1823 m. įkūrė Belevuės gyvenvietę. 1867 m. kovo 1 d. valstija buvo įtraukta į JAV sudėtį.
Geografija
redaguotiDiduma Nebraskos teritorijos yra Didžiosiose lygumose, rytinė dalis – Centrinėse lygumose. Vakarinę pusę užima Aukštosios lygumos. Jose yra aukščiausias Nebraskos taškas – Panoramos taškas (1655 m).
Nebraskos klimatas žemyninis, vidutinių platumų. Sausio vidutinė temperatūra nuo –7 °C (šiaurės rytuose) iki –2 °C (pietvakariuose), liepos – nuo +20 °C (vakaruose) iki +26 °C (pietuose). Per metus iškrinta 500–1000 mm kritulių.[2] Rytuose kritulių daugiau nei vakaruose. Valstijoje būdingos stiprios audros ir tornadai.
Valstijos vakariniu pakraščiu teka Misūris, o per Nebraską – jos intakai Platas (su ištakomis Šiaurės Platu, Pietų Platu, intakais Lupu, Elkhornu), Najobrara su Kija Paha. Pietinius pakraščiu teka Repablikanas. Yra nemažai tvenkinių (daugiausia Makonahio).
Dirvožemiai daugiausia kaštonžemiai, gipsažemiai, juosvažemiai.[2]
Miškai užima 2,9 % Nebraskos teritorijos;[2] daugiausia auga lapuočiai (topoliai, uosiai, klevai, ąžuolai, gluosniai). Didžiąją dalį teritorijos užima prerijos, dabar daug kur išdirbtos.
Yra daug saugomų teritorijų: Agato fosilijų klodai, Skots Blafo nacionalinis paminklas, Nebraskos, Samuelio R. Makelvio nacionaliniai miškai, Ogalos nacionalinė prerija, Fort Najobraros, Soldžer Kriko laukinės gamtos plotai.
Gyventojai
redaguotiDidžiausi miestai
redaguoti2020 m. duomenys[3]
- Omaha (491,7 tūkst. gyv.)
- Linkolnas (291,1)
- Belvju (64,2)
- Grand Ailandas (53,1)
- Kernis (33,7)
- Fremontas (27,1)
- Norfolkas (25,9)
- Hastingsas (25,1)
Ekonomika
redaguotiŽemės ūkis yra pagrindinė Nebraskos ekonomikos šaka. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra galvijai, kiaulės, kukurūzai, sojos pupelės, kviečiai. Kviečiai auginami pietvakarių plynaukštėje, o cukriniai runkeliai auginami netoli Plato upės. Nebraskos universitetas remia žemės ūkio bandymų stotis šalyje. Nebraskoje aktyviai sodinami miškai.
Didžiausia Nebraskos pramonės šaka yra žemės ūkio produktų apdirbimas. Taip pat svarbi elektrinių įrengimų gamyba, naftos pramonė. Omaha ir Linkolnas yra draudimo bendrovių ir telekomunikacijų centrai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Nebraska. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ USA: Nebraska, citypopulation.de