Nehavendo mūšis

Arabų ir Sasanidų karai
Data 642 m. Vieta prie Nehavendo, dab. Iranas Rezultatas arabų musulmonų pergalė
Vadovai ir kariniai vadai
Numanas ibn Amras ibn Mukarinas	Firūzanas
Pajėgos
~30000	~100000

Nehavendo mūšis yra 642 m. vasarą įvykęs susirėmimas tarp arabų musulmonų ir Sasanidų imperijos pajėgų Irane. Mūšyje musulmonai pasiekė lemiamą pergalę, padėjusią jiems užvaldyti Irano plynaukštę ir atvėrusią kelius arabų ir islamo religijos ekspansijai į Vidurinę Aziją.

Po Irako užkariavimo arabų karinės pajėgos žymiai sustiprėjo. Pas juos perbėgo daugelis anksčiau Sasanidams tarnavusių karių, vietos valdytojų. Kufos ir Basros garnizonų kariams buvo reguliariai mokama ir skiriamas maisto davinys. Sasanidų imperija savo ruožtu prarado sostinę, karališkąjį iždą ir trečdalį imperijos pajamų, kurias surinkdavo iš Irako. 641 m. Jazdegerdas III surinko didelę armiją, kuri apsistojo prie Nehavendo siekiant užkirsti arabams kelius į Irano plynaukštę ir galbūt su tikslu atkariauti Iraką. Minima, esą Sasanidų pajėgos buvo 100 tūkst. karių. Jos kėlė susirūpinimą arabams ir kalifo Umaro nurodymu Kufos ir Basros garnizonai suvienijo pajėgas žygiui į Nehavendą. Pastiprinimai buvo atsiųsti iš Sirijos ir Omano. Arabų pajėgos vertinamos 30 tūkst. karių. Mūšis prie Nehavendo įvyko 642 m. vasarą. Pasakojama, kad Sasanidų kariuomenė užėmė tvirtą gynybinę poziciją ir arabų karo lauko vadas Numanas, nieko nepasiekęs keliais susirėmimais, apsimetė su savo pajėgomis atsitraukiantis. Tai suklaidino Sasanidų kariuomenės vadą Firūzaną ir Sasanidų kariuomenė pradėjo vytis esą bėgančius arabus. Pasakojama, kad jie buvo įvilioti į nepatogų slėnį tarp dviejų kalvų ir sutriuškinti. Minima, kad abi pusės turėjo didelių nuostolių. Abu vadai, Numanas ir Firūzanas, žuvo. Mūšis užtikrino arabų Irako ir Chuzistano kontrolę, atvėrė kelius užvaldyti vakarų Iraną ir rengti žygius į Farsą. Sasanidų imperija po mūšio daugiau nebesurengė organizuoto pasipriešinimo ir 651 m. mirus Jazdegerdui III nustojo egzistuoti.

Šaltiniai

• Enciklopedija Britannica
• The Oxford Handbook of Iranian History, 2012.