Nganasanai
| Nganasanai | |
|---|---|
 Nganasanai (1927 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | ~900 |
| Populiacija šalyse |  Rusija:834
|
| Kalba (-os) | nganasanų, rusų |
| Religijos | šamanizmas, stačiatikybė |
| Giminingos etninės grupės | encai, nencai, selkupai, kamasinai |
 Vikiteka: |
Nganasanai |
Nganasanai (savivardis няа, ня) – negausi Sibiro tauta, priklausanti samojedų grupei. Beveik visi nganasanai gyvena Krasnojarsko krašto šiaurėje esančiame Taimyro-Dolgano nencų rajone (buv. Taimyro (dolgano-nencų) autonominė apygarda). Laikoma toliausiai šiaurėje gyvenančia Eurazijos tauta. Nganasanai kalba Uralo kalboms priklausančia nganasanų kalba, tačiau dabar didesnioji dalis kalba tik rusiškai.
Išskiriamos dvi nganasanų grupės: Avamo nganasanai (Piasinos, Dudyptos, Boganidos slėniai) ir Vadejevo nganasanai (Chetos slėnis, prie Taimyro ežero, Chatangos įlankos).
Nganasanai tradiciškai vertėsi medžiokle, žvejyba, kailių išdirbimu. Nuo XIX a. pradėjo verstis ir elnininkyste.[1] Gyveno klajokliškai. Medžiodavo ietimis, lankais su strėlėmis, peiliais, nuo XIX a. pradėjo naudoti šaunamuosius ginklus. Žvejodavo tinklais, kaulinėmis ietimis. Gyvendavo čiumuose, dengtuose elnių kailiais. Taip pat rengėsi drabužiais iš elnių kailių, plaukus tepdavo elnių taukais. Maisto pagrindą sudarydavo elniena bei žuvis. Seniau turėjo turtingą folklorą, kuris skirstomas į sitabi – herojines poemas, ir diurume – prozinius žanrus. Nganasanų tikėjimas šamanistinis.
XX a. vid. nganasanai buvo priversti gyventi sėsliai, laikui bėgant nunyko jų tradicijos, kalba, religija.