Norvegijos rigsdaleris

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Norvegijos rigsdaleris – Norvegijos piniginis vienetas, buvęs Norvegijoje apyvartoje iki 1816 m.

Norvegijos rigsdaleris
1695 – 1816

Danijos-Norvegijos 10 rigsdalerių banknotas (1778m.)
Naudojo: Šablonas:Country data Danija-Norvegija
Smulkesnis vnt.: skilingas: 1/96
Pririštas: Danijos rigsdaleris: 1:1
Nominalai: Banknotai: ½, 1, 5, 15, 25, 50, 100 rigsdalerių, 3, 6, 8, 16 skilingų   
Monetos: 1⁄15, 1⁄5, ⅓, ½, ⅔, 1 rigsdaleris, 1, 2, 4, 8, 24 skilingų

Danijoje rigsdaleriai buvo naudojami iki 1873 m. Panašiai vadinti piniginiai vienetai reichstaleris, riksdaleris ir rijksdalderis buvo naudojami Vokietijoje, Austrijoje-Vengrijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose.

Istorija

redaguoti

Kol buvo Danijos-Norvegijos valstybė unija, Norvegijoje apyvartoje buvo Danijos rigsdaleris. Norvegija pati leido dvejus skirtingus rigsdalerius:

  • rigsdaler courant, lygus 96 skilingams,
  • rigsdaler specie, lygus 120 skilingų.

1816 m. sudarius Švedijos–Norvegijos uniją rigsdaler specie buvo pervadintas į speciedalerį ir tapo standartiniu Norvegijos piniginiu vienetu.

XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje buvo kaldinamos 1, 2, 4, 8 ir 24 skilingų bei 115, 15, ⅓, ½, ⅔ ir 1 rigsdaler specie monetos.

Banknotai

redaguoti

1695 m. vyriausybė leido 10, 20, 25, 50 ir 100 rigsdalerių (spelt rixdaler) banknotus. 1807 m. vyriausybė vėl išleido banknotus, kurių nominalai buvo 1, 5, 10 ir 100 rigsdaler courant, o 1810 m. buvo išleisti dar ir 12 skilingų banknotai. 1813 m. Norges Rigsbanken ėmė leisti banknotus, kurių nominalai buvo 3, 6, 8 ir 16 skilingų, ½, 1, 5, 15, 25, 50 ir 100 rigsdalerių.

  NODES
os 30