Oranžinė nykštukė

Oranžinė nykštukė – pagrindinės sekos žvaigždė, priklausanti K spektrinei klasei ir V šviesio klasei. Pagal dydį šios žvaigždės užima tarpinę poziciją tarp raudonųjų bei geltonųjų nykštukių. Šio tipo žvaigždžių masė būna nuo 0,6 iki 0,9 Saulės masės, o paviršiaus temperatūra – nuo 3900 iki 5200 K.

Žinomesni oranžinių nykštukių pavyzdžiai – Kentauro Alfa B (K1 V), Indėno Epsilon ir Eridano Epsilon.

Sąlygos gyvybei

Oranžinės nykštukės ypač svarbios ieškant nežemiškos gyvybės, nes pagrindinės sekos žvaigždėmis jos išlieka labai ilgai – 15–30 mlrd. metų (Saulė – 10 mlrd.), todėl gyvybei išsivystyti yra daugiau laiko. Į Žemę panašių egzoplanetų paiešką šių žvaigždžių sistemose palengvina tai, kad oranžinių nykštukių yra maždaug tris-keturis kartus daugiau nei Saulės tipo žvaigždžių.

Nuo oranžinės nykštukės gyvybės zona yra nutolusi 0,5–1 av. Ją pasiekia pakankamas kiekis elektromagnetinės spinduliuotės, kad šioje zonoje skriejančioje planetoje galėtų egzistuoti skystas vanduo, tačiau gyvybei pražūtingi ultravioletiniai spinduliai sudaro tik nedidelę planetą pasiekiančios spinduliuotės dalį. Be to, gyvybės zona išlieka stabili didžiąją dalį oranžinės nykštukės egzistavimo pagrindinėje sekoje laiko.

Kitas gyvybės egzistavimui tokio tipo žvaigždžių sistemose palankus faktorius yra tas, jog planeta gali skrieti pakankamai toli nuo oranžinės nykštukės, kad nebūtų atsisukusi į ją visada ta pačia puse, bet vis dar patekti į jos gyvybės zoną. Kaip ir Žemėje, tokioje planetoje vyktų metų laikų kaita.