Pašto ženklas
Pašto ženklas – ženklas, įrodantis pašto paslaugos apmokėjimą, kolekcionavimo objektas (filatelija).
Tradiciškai pašto ženklai spausdinami ofsetiniu, metalografiniu ar kitu būdu ant popieriaus lapų. Klijuojami ant vokų ar kitokių siuntų. Juose atspaustas tekstas ir vaizdas. Įprastai be paslaugos kainos yra šalies pavadinimas ir dekoratyvinis piešinys.
Pradžioje reikiamas ženklų kiekis buvo iškerpamas, vėliau lapai pradėti perforuoti, kad būtų paprasčiau juos atskirti. Blogoji ženklo pusė dažnai patepta klijais.
Istorija
redaguotiPirmasis pašto ženklo kaip atsiskaitymo už pašto paslaugas idėją 1834 m. pasiūlė britas Džeimsas Čalmersas (angl. James Chalmers). Jungtinės Karalystės parlamentas įtvirtino pašto paslaugų apmokėjimo įstatymą 1839 m., ir jau 1840 m. įsteigė pašto tarnybą, kuri 1840 m. gegužės 6 d. išleido į apyvartą pirmąjį pašto ženklą. Pirmasis pašto ženklas vadinosi „Juodasis pensas“ (angl. Black penny) jis buvo juodos spalvos, jame profiliu pavaizduota karalienė Viktorija.
1874 m. buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga, kuri įtvirtino taisyklę, jog pašto ženkle būtina nurodyti šalies ar teritorijos pavadinimą lotyniškais rašmenimis ir jo nominalą (kainą) arabiškais skaitmenimis. Vienintelei Jungtinei Karalystei, kaip pirmajai valstybei panaudojusiai pašto ženklą, buvo leista nenurodyti šalies pavadinimo ant savo leistų pašto ženklų.
Lietuvoje
redaguoti
Pirmieji naudoti pašto ženklai Lietuvoje buvo carinės Rusijos pašto ženklai. Mažojoje Lietuvoje tuo metu naudoti Vokietijos ženklai. Pirmojo pasaulinio karo metu pašto siuntos siųstos su vokiškais ženklais ant kurių buvo užspausta Postgebiet Ob. Ost užrašai. Ant pašto antspaudų buvo vokiški paštų pavadinimai, tačiau ant Kėdainių, Jurbarko, Radviliškio, Rokiškio, Utenos antspaudų dar buvo ir žodis Litauen, tokiu būdu Lietuva pirmą kartą pateko į pasaulinę filatelijos istoriją.
Pirmieji savarankiškos Lietuvos pašto ženklai buvo primityvūs, atspausti ant laikraštinio popieriaus. Pirmieji taip vadinami baltukai buvo atspausdinti 1918 m. gruodžio 27 d. Martyno Kuktos spaustuvėje Vilniuje. Nuo 1919 m. pradžios Lietuvos ženklai spausdinami Kaune, o kelios ženklų laidos buvo užsakytos išspausdinti Vokietijoje ir Anglijoje. Lenkams okupavus Vilniaus kraštą ten buvo naudojami „Vidurio Lietuvos“ („Litwa Srodkowa“) pašto ženklai, o kraštą prijungus prie Lenkijos – Lenkijos pašto ženklai. Savo pašto ženklus 1920–1923 metais turėjo Klaipėdos kraštas, Palangoje iki miesto perdavimo Lietuvai buvo naudojami Latvijos pašto ženklai. Pirmieji spalvotieji pašto ženklai 1919 m. atspausdinti Berlyne. 1935 m. Lietuvoje vyko vadinama Pašto ženklų byla, kurios metu buvęs Lietuvos pašto valdybos direktorius Adolfas Sruoga buvo nuteistas už pašto ženklų falsifikavimą, padarant žalos valstybei už 2860000 litų.
Tarpukario laikotarpio ženklų projektus kūrė žymūs Lietuvos menininkai: Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius, Jonas Buračas, Adomas Galdikas, Petras Rimša, Petras Galaunė, Kazys Šimonis, Vsevolodas Dobužinskis ir kiti.
1940 m. TSRS okupavus šalį ant aštuonių lietuviškų pašto ženklų buvo užspaustas užrašas LTSR, 1940.VII.21. 1941 metų birželio – liepos mėnesį buvo išleista daug taip vadinamų „Birželinių“ pašto ženklų: ant SSRS pašto ženklų užspausti užrašai „Nepriklausoma Lietuva 1941-VI-23“, „Laisvi Telšiai 1941.VI.26“ ir kiti. Nuo 1941 lapkričio mėnesio naudojami tik Vokiečių Reicho ženklai su užrašu „Ostland“ ar be jo.
Po II pasaulinio karo Lietuvoje kaip sąjunginėje respublikoje naudoti TSRS leisti pašto ženklai. Kai kurių ženklų piešiniai susiję su Lietuva.
Savarankiškai pašto ženklus Lietuvoje vėl pradėta spausdinti 1990 m. Pirmieji atkurtos Lietuvos ženklai vadinami Angelais (dail. Violeta Skabeikienė, spausdinta „Spindulio“ spaustuvėje, išleisti 1990 m. spalio 7 d.)
Klasifikacija
redaguoti- Standartinių laidų pašto ženklai – dideliais kiekiais leidžiami pašto ženklai.
- Atminimo (memorialiniai) pašto ženklai – ženklai įamžinti įvykiams, asmenims.
- Oro pašto ženklai – skirti apmokėti už oro pašto paslaugas.