Panama

Kitos reikšmės – Panama (reikšmės).

Panamos Respublika

isp. República de Panamá


Vėliava	Herbas

Himnas: „Sąsmaukos himnas“

Panama žemėlapyje

Valstybinė kalba

ispanų

Sostinė

Panama

Didžiausias miestas

Panama

Valstybės vadovai
• Prezidentas
• -
• -

José Raúl Mulino
-
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

78 200 km² (115)
2,9 %

Gyventojų
• 2023
• Tankis

4 064 780 (127)
53,9 žm./km² (122)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2006 (progn.)
42,46 mlrd. $ (104)
12 503 $ (79)

Valiuta

balboja, JAV doleris

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC -5
-

Nepriklausomybė

nuo Ispanijos
1821 m. lapkričio 28 d.

Interneto kodas

.pa

Šalies tel. kodas

+507

Panama (oficialiai Panamos Respublika) – piečiausia Centrinės Amerikos valstybė, jungianti Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynus. Ribojasi su Kosta Rika šiaurės vakaruose, Kolumbija pietryčiuose, taip pat Ramiuoju vandenynu pietuose ir Karibų jūra šiaurėje.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Panamos istorija.

Panamos vietiniai gyventojai buvo daugiausiai indėnai kunai, gvaimiai ir čokai, regionas buvo veikiamas čibčų kultūros. Kunai kitados šiame krašte turėjo didelę galią ir plaukiodami kanojomis prekiavo Karibų jūros pakrantėje. Didieji vadai buvo nešiojami hamakais. Šiuo metu kunai gyvena mažuose kaimeliuose ir verčiasi tik iš žemdirbystės.

Paminklas Vaskui de Balboa

1501 m. Panamos sąsmauką pasiekė pirmasis europietis – Rodrigas de Bastidas. 1502 m. pakrantę pasiekė Kristupas Kolumbas ir įkūrė Darjeno gyvenvietę. 1513 m. Panamos kolonizaciją pradėjo Vaskas Nunjesas de Balboa – jis pasiekė Ramiojo vandenyno pakrantę, tapo Santa Marijos kolonijos valdytoju. Jį pakeitęs Pedrariasas Davila išnaikino konkistai besipriešinusius indėnus. Kolonijiniu laikotarpiu Panama buvo svarbus prekybinis mazgas, jungęs Peru vicekaralystę ir Karibų jūrą. Kraštas dažnai buvo puldinėjamas piratų. Likę indėnai pasitraukė į džiungles, todėl buvo atgabenta vergų, tačiau ir jų nemažai pabėgo iš vergijos ir kūrė gyvenvietes džiunglėse.

1821 m. Panama, kaip Didžiosios Kolumbijos dalis, tapo nepriklausoma nuo Ispanijos. Ji sudarė Sąsmaukos departamentą. Panama kelis kartus bandė atsiskirti nuo Kolumbijos, bet tai jai, su JAV įsikišimu, pavyko padaryti tik 1903 m. Dėl to Panama leido JAV iškasti ir eksploatuoti Panamos kanalą. Kanalą dešimt metų statė 40 000 darbininkų, jis buvo atidarytas 1914 m. Ilgą laiką šalis buvo valdoma korumpuotų oligarchų. Vėliau į šalies valdymą ėmė kištis armija, organizavo perversmus. 1968 m. į valdžią įžengė JAV palaikoma Omaro Torichoso diktatūra. Po jo mirties šalį valdė generolas Manuelis Noriega, kurio valdymo metais klestėjo narkotikų prekyba, pinigų plovimas, korupcija. Noriega buvo remiamas CŽV, nes tiekė ginklus grupuotei „Kontras“, kovojusiai prieš socialistinę Nikaragvos valdžią. Tačiau pasikeitus politinei situacijai JAV nustojo remti Noriegą ir 1989 m. jį pašalino savavališkai įsiveržę į Panamą.

XX a. pab. į šalį grįžo demokratinis valdymas, pradėta kovoti prieš korupciją, socialinę nelygybę. 1999 m., po 20 metų pereinamojo laikotarpio, kanalas buvo atiduotas Panamai.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Panamos politinė sistema.

Panama yra demokratinė prezidentinė respublika. Šalies prezidentas yra valstybės galva ir vyriausybės vadovas. Veikia daugiapartinė sistema. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vyriausybei bei Nacionalinei Asamblėjai. Teisminė valdžia yra nepriklausoma.

Dalyvavimas rinkimuose privalomas. Į Asamblėją renkamas 71 narys, 5 metų kadencijai. Prezidentas renkamas taip pat 5 metų kadencijai.

Administracinis suskirstymas

Panamos administracinis žemėlapis

Pagrindinis straipsnis – Panamos provincijos.

Panama padalinta į 10 provincijų. Indėnų gyvenamose teritorijoje sudarytos autonominės komarkos: 3 iš jų yra provincijų lygmens, o 2 įeina į kitų provincijų sudėtį.

Provincijos

Komarkos

Geografija

Tropiniai Panamos miškai

Bahajų šventykla

Pagrindinis straipsnis – Panamos geografija.

Panamos valstybė įsikūrusi siauroje Panamos sąsmaukoje tarp Karibų jūros rytuose ir Ramiojo vandenyno vakaruose. Šalis yra Šiaurės Amerikos žemyne, nors kartais teritorija, esanti į pietus nuo Panamos kanalo, jau priskiriama Pietų Amerikai. Šalies paviršius kalnuotas – per Panamą driekiasi Kordiljerų kalnagūbriai: Talamankos Kordiljera, Centrinė Kordiljera ir kt. Aukščiausia šalies vieta yra Baru ugnikalnis (3475 m). Šalyje stūkso dar keli ugnikalniai, tačiau visi nebeaktyvūs.

Panamos kranto linija vingiuota, su daug įlankų ir lagūnų, pietuose išsikiša Asuero pusiasalis. Šalies pakrantėse gausu salų – Panamos įlankoje išsidėsčiusios Perlų salos, žymios ten randamais perlais, pietvakariuose yra nemaža Koibos sala, paskelbta gamtos rezervatu ir įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą, Karibų jūros pakrantėje išsibarsčiusios smulkios San Blaso salos.

Šalies paviršių raižo daugybė trumpų, bet vandeningų upių ir upelių. Dauguma jų laivybai netinkamos, slenkstėtos, o žemupiuose sudaro pelkėtas deltas. Svarbiausia šalies upė yra Čiagresas; ji yra patvenkta ir sudarytas didelis dirbtinis Gatuno ežeras. Kitos ilgesnės upės yra Tuira, Bajanas (sudarytas Bajano tvenkinys), Čukunakė, Siksaola.

Panamos klimatas tropinis, būdingi karšti ir drėgni orai. Visus metus oro temperatūra laikosi apie 25–30 °C, tik kalnuose vėsiau. Ramiojo vandenyno pakrantėje dėl brizų oras kiek gaivesnis nei Karibų jūros pakrantėje. Per metus iškrenta nuo 1300 iki daugiau nei 3000 mm kritulių (drėgniausia rytuose). Liūčių laikotarpis paprastai tęsiasi nuo gegužės iki lapkričio. Nors perkūnijos dažnos, tačiau šalis yra toliau nuo įprasto uraganų kelio.

Apie 40 % Panamos ploto dengia drėgnieji atogrąžų miškai – daugiau kaip 2000 atogrąžų augalų rūšių buveinė. Jūrų pakrantėse veši mangrovių sąžalynai. Sausesniuose rytuose plyti savanos, krūmynai. Ypač turtinga bioįvairove pasižymi šalies rytuose esanti sunkiai įžengiama, retai apgyvendinta Darjeno sritis. Ten įkurtas Darjeno nacionalinis parkas (pasaulio paveldo objektas).

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Panamos ekonomika.

Turėdama kanalą, Panama yra tarptautinės prekybos kryžkelė. Jos ekonomikai labai svarbus pelnas iš Panamos kanalo ir iš laisvosios prekybos zonos, esančios apibus jo. Nuo 1970 m. Panama – vienas iš pasaulio finansų centrų, jos neapmokestinama bankininkystė traukia investuotojus iš viso pasaulio. Be to, Panama turi vieną didžiausių prekybos laivynų pasaulyje. Dauguma su Panamos vėliava plaukiojančių laivų priklauso užsienio kompanijoms.

Panamos klimatas karštas ir drėgnas, žemė derlinga todėl šalies žemdirbiai beveik aprūpina valstybę maisto produktais. Pagrindinės žemės ūkio kultūros – ryžiai, kukurūzai ir pupelės, eksportui auginami bananai, kavos pupelės ir cukranendrės. Svarbi eksporto prekė – krevetės.

Pagrindinė šalies aviakompanija yra Copa Airlines. Didžiausias oro uostas – Tokumeno tarptautinis oro uostas.

Gyventojai

Panamietiškos poljeros

Pagrindinis straipsnis – Panamos gyventojai.

2010 m. Panamoje gyveno 3,4 mln. gyventojų. Dėl buvimo prekybos kelių kryžkelėje Panamoje susidarė labai marga etninė/rasinė sudėtis. Pusę šalies gyventojų (50,1 %, 2000 m.) sudaro metisai. Juodaodžiai ir mulatai drauge sudaro 22 % panamiečių. Vietiniai šalies gyventojai indėnai sudaro 6,7 % (emberai, vounanai, gvaimiai, kunai, nasai, bribriai). Baltieji sudaro 8,6 % gyventojų (daugiausia ispanų kilmės), azijiečiai 5,5 % (ypač kinai), kiti 7,1 %.

Iš Panamos gyventojų 92 % yra krikščionys, iš jų didžioji dauguma (75–85 % šalies gyventojų) yra katalikai, 15–25 % protestantai. Panama yra svarbus bahajų tikėjimo centras – šią religiją išpažįsta ~2 % gyventojų, veikia bahajų šventykla. Taip pat yra judėjų, musulmonų, hinduistų, budistų, rastafarių. Dalis indėnų praktikuoja savo tikėjimus.

93 % šalies gyventojų gimtoji kalba yra ispanų. Tarp juodaodžių, dalies indėnų populiari anglų kalba ir jos kreoliniai dialektai.

Daugiau nei pusė Panamos gyventojų susitelkę siaurame ruože aplink Panamos kanalą tarp Panamos ir Kolono miestų. Taip pat tankiau gyvenami šalies pietvakariai. Karibų jūros pakrantė ir Darjeno sritis gyvenama labai retai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Panamos kultūra.

Panamoje būdinga Lotynų Amerikos kultūra su stipria Karibų kultūros įtaka. Paplitę muzikos ir šokio stiliai yra regis, salsa, regetonas, džiazas, bliuzas, pop muzika. Panamos indėnai žymūs savo išvystytais tekstilės (mola audimas), medžio raižybos, keramikos, kaukių gamybos amatais. Tradicinis panamiečių moterų drabužis vadinamas poljera.

Populiariausias sportas Panamoje – beisbolas. Taip pat mėgiami boksas, krepšinis, futbolas, tinklinis, tenisas, golfas.

Ryšiai su Lietuva

Tarpusavio diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. lapkričio 19 d. Šiuo metu Lietuvoje Panamą atstovauja Varšuvoje reziduojantis ambasadorius Enrique Antonio Zaraku Linaresu, o Panamoje veikia Lietuvos garbės konsulatas, vadovaujamas Danos Brazdžiūnaitės de Gondola (2018 m. duomenys). Plėtojami ekonominiai ryšiai, per 2017 m. Lietuvos Respublika į šią valstybę eksportavo prekių už 10,6 mln. eurų.^[1]^[2]