Paraselio salos

Paraselio salos

Paraselio salos (angl. Paracel Islands), dar vadinamos Siša salomis (kin. 西沙群岛, pinyin: Xīshā Qúndǎo) arba Hoangsos salomis (viet. Quần đảo Hoàng Sa) – smulkių negyvenamų salų, rifų ir bankų grupė, esanti Pietų Kinijos jūroje. Faktiškai salas valdo Kinija (Hainano provincija, Siša, Žongša ir Nanša salų administracija), tačiau į jas pretenzijas reiškia Vietnamas ir Taivanas.

Geografija

Paraselio salas sudaro ~30 sausumos darinių (salelių, uolų, rifų), nusidriekusių 15 000 km² teritorijoje ir nutolusių apie 350 km į pietus nuo Hainano ir panašų atstumą į rytus nuo Danango. Salos grupuojamos į dvi pagrindines grupes – Pusmėnulio (pietvakariuose) ir Amfitrito (šiaurės rytuose). Pastarojoje grupėje yra didžiausios iš Paraselio salų: Vakarų, Medžių, Miškingoji, Uolos (joje yra aukščiausia salyno vieta – 14 m). Pusmėnulio grupėje didžiausia yra Pinigų sala. Be salų Paraselio salyne dar yra atokiau esančių rifų, uolų, seklumų.

Istorija

Salos aplinkinėms tautoms buvo žinomos nuo senovės, jose lankydavosi kinų mokslininkai, vietnamiečių žvejai. Rimti nesutarimai dėl salų prasidėjo tik XX a. 1932 m. salas oficialiai aneksavo Prancūzijos Indokinija. 1939 m. Paraselio salas okupavo Japonija, laikydama jas okupuotos Kinijos dalimi. Po karo į salas pretenzijas pareiškė Kinija, tačiau Prancūzija tokias pretenzijas neigė. 1951 m. San Francisko sutartimi salos paskirtos Vietnamui, tačiau nei viena šalis jos nepasirašė. 1956 m. salos pateko į Pietų Vietnamo įtakos zoną. 1958 m. Šiaurės Vietnamas pripažino salų priklausomybę Kinijai. 1974 m. įvyko Paraselio mūšis tarp Kinijos ir Pietų Vietnamo, salos galutinai užvaldytos kinų.

Salose Kinija yra įrengusi saulės ir vėjo jėgaines, Miškingojoje saloje yra lėktuvų pakilimo takas su reguliariais reisais iš Haikou. Vietinių gyventojų salos neturi, tačiau jose yra Kinijos karinio laivyno bazė, apsistoja žvejų laivai, salos lankomos turistų.

Galerija

• 
  Pusmėnulio grupė
• 
  Antilopės rifas
• 
  Palydovinė nuotrauka