Paul Klee

Polis Klė vok. Paul Klee

Polis Klė 1911 m.
Gimė	1879 m. gruodžio 18 d. Miunchenbuksė, Šveicarija
Mirė	1940 m. birželio 29 d. (60 metų) Muraltas prie Lokarno, Šveicarija
Palaidotas (-a)	Bernas, Schosshalden kapinės
Tautybė	Šveicaras
Sutuoktinis (-ė)	Lily Stumpf

Veikla	Dailininkas

Žinomas (-a) už	„Auksinė žuvelė“, (1925)
Parašas

Polis Klė (Paulis Klė, vok. Paul Klee, 1879 m. gruodžio 18 d., Miunchenbuksė, Šveicarija – 1940 m. birželio 29 d., Muraltas prie Lokarno) – XX a. Šveicarijos tapytojas, grafikas, akvarelistas, piešėjas.

Biografija

Polis Klė gimė 1879 m. gruodžio 18 d. Miunchenbuksės miestelyje Berno kantone Šveicarijoje, Marijos Frik ir Hanso Klė muzikantų šeimoje. Pagal tėvo pilietybę P. Klė visą gyvenimą išliko Vokietijos piliečiu. Muzika buvo svarbi P. Klė gyvenime ir kūryboje. 1898−1901 m. P. Klė mokėsi Miunchene pas Heinrich Knirr ir Dailės akademijoje vadovaujamas Franz von Stuck. Po mokslų keliavo į Italiją ir 1902 m. apsistojo Berne. 1905 m. pirmą kartą lankėsi Paryžiuje, susipažino su impresionistine daile. Grupė P. Klė satyrinių ofortų buvo eksponuoti 1906 m. Miuncheno secesijoje. 1906 m. P. Klė vedė pianistę Lily Stumpf ir persikėlė į Miuncheną, susidomėjo modernistine daile. Karjeros pradžioje P. Klė bandė verstis rašydamas parodų ir koncertų reviu žurnalams, kūrė iliustracijas, žmona vedė pianino pamokas. 1907 m. P. Klė gimė vienintelis vaikas, sūnus Feliksas.

P. Klė kūriniai 1910 m. buvo eksponuoti Berno dailės muziejuje ir 1911 m. − Miuncheno Moderniojoje galerijoje. 1911 m. P. Klė susitiko A. fon Javlenskį, V. Kandinskį, A. Makę, F. Marką ir kitus avangardinius dailininkus. Eksponavo svarbiose avangardinės dailės parodose: 1912 m. Blaue Reiter parodoje Hans Goltz galerijoje Miunchene ir 1913 m. Erste deutsche Herbstsalon parodoje „Der Sturm“ (Audra) galerijoje Berlyne. 1912 m. P. Klė lankėsi Paryžiuje, susipažino su kubistiniais Pablo Pikaso ir Žoržo Brako kūriniais, susitiko Roberą Delonė. 1914 m. P. Klė prisidėjo prie Naujosios Miuncheno secesijos įkūrimo ir lankėsi Tunise. Išliko P. Klė vesti dienoraščiai tarp 1897 ir 1918 m. 1916 m. dailininkas buvo pakviestas į Vokietijos kariuomenę Pirmojo pasaulinio karo metu, bet dėl išlygų menininkams jis karą praleido užfrontėje.

1920 m. stambi P. Klė retrospektyvinė paroda įvyko Hans Goltz galerijoje Miunchene, 1925 m. publikuota jo esė Schöpferische Konfession. Jis buvo priimtas į „Bauhaus“ mokyklos fakultetą. 1921−1926 m. dėstė Veimare, 1926−1931 m. dėstė Desau „Bauhaus“ mokykloje. 1925 m. išleista P. Klė knyga „Pedagoginiai eskizai“. Jis palaikė artimus ryšius su kitais „Bauhaus“ dailininkais: V. Kandinskiu ir L. Feiningeriu. 1924 m. buvo įsteigta grupė Blaue Vier (Mėlynasis ketvertas), kurią sudarė Vasilijus Kandinskis, Lionelis Feiningeris, Aleksejus fon Javlenskis ir Polis Klė. 1924 m. įvyko pirmoji P. Klė paroda JAV, Niujorke. Kitos kapitalinės parodos įvyko 1925 m. Vavin-Raspail galerijoje Paryžiuje ir 1930 m. Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje. Dar prieš nacistinei valdžiai uždarant „Bauhaus“, P. Klė pasitraukė iš jos ir 1931 m. mokė Diuseldorfo dailės akademijoje. 1933 m. dėl nacistinės valdžios spaudimo P. Klė paliko Vokietiją ir apsistojo Berne Šveicarijoje. 1935 m. P. Klė išryškėjo nepagydomos ligos, sklerodermos, požymiai. 1937 m. septyniolika P. Klė kūrinių buvo įtraukti į nacistų suorganizuotą „degeneracinio meno“ parodą Miunchene. Polis Klė mirė 1940 m. birželio 29 d. Muralto miestelyje netoli Lokarno, Šveicarijoje. Palaidotas Berno Schosshalden kapinėse. Jis paliko apie 9000 paveikslų, piešinių, akvarelių. P. Klė kūryba nepriskiriama nei vienai konkrečiai XX a. modernistinio meno srovei. Jo vėlyvajai dailei įtaką padarė P. Pikaso 1920−1930 m. laikotarpio ir vėlesnių kūrinių iškraipytos formos − P. Klė potėpiai tapo energingesni, paprastesni, spalvos intensyvesnės.

2005 m. Berne atsidarė Polio Klė centras, kuriame yra apie 4000 dailininko kūrinių, padovanotų jo paveldėtojų ir kitų rėmėjų Berno miestui ir kantonui.^[1] Vienu populiariausių jo kūrinių yra „Auksinė žuvelė“ (1925).^[2]