Perujiečiai
| Perujiečiai | |
|---|---|
 Marineros šokėjai (Peru)
| |
| Gyventojų skaičius | >25 mln. |
| Populiacija šalyse |  Peru: ~24 mln.[1] Jungtinės Amerikos Valstijos: 0,62 mln. Argentina: 0,32 mln. Čilė: 0,17 mln. Ispanija: 0,12 mln.
|
| Kalba (-os) | ispanų (perujiečių šnekta), kečujų |
| Religijos | krikščionybė (daugiausia katalikybė), indėnų tikybos |
| Giminingos etninės grupės | kečujai, aimarai, ispanai, italai; kiti lotynoamerikiečiai (ypač boliviečiai ir ekvadoriečiai) |
 Vikiteka: |
Perujiečiai |
Perujiečiai (isp. Peruanos) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Peru valstybėje. Populiacija – apie 25–26 mln. žmonių. Be Peru dar gyvena išeivijoje JAV, Ispanijoje, Vokietijoje, Argentinoje, Čilėje, Italijoje, Venesueloje, Kanadoje ir kt. Kalba ispaniškai, dalis – kečujiškai ar kitomis vietos kalbomis. Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai, yra išpažįstančių inkų religiją.
Peru gyventojų pagrindą ikikolonijiniais laikais sudarė kečujų genčių konfederacija, vadovaujama inkų. XV a. ši sąjunga pavergė kitas Peru tautas ir sudarė Inkų imperiją (Tahuantisujų). Inkai asimiliavo kitas tautas, primesdami kečujų kalbą bei vykdydami gyventojų perkeldinimą į naujas vietas. 1532–1536 m. Fransisko Pisaro vadovaujami ispanų konkistadorai užkariavo inkus ir sudarė Peru vicekaralystę.
Kolonijiniu laikotarpiu Peru gyventojai rasiškai skirstyti į ispanus, kreolus (Peru gimusius ispanų palikuonis), metisus (ispanų-indėnų palikuonis) ir indėnus. Metisai ir indėnai skirstėsi į daug skirsnių. Ispanai, kreolai ir dalis metisų užėmė aukščiausią visuomeninę padėtį. Rasinė-etninė sudėtis ženkliai skyrėsi skirtingose geografinėse srityse: pajūryje (Kostoje) gyveno daugiausia ispanai, kreolai ir dalis metisų, aukštikalnėse (Sieroje) – indėnai kečujai, aimarai bei metisai, o indėnų gyvenamos džiunglės (Selva) liko kolonizatorių iš esmės neužvaldytos.
XVI–XVII a. indėnų skaičius smarkiai sumažėjo dėl vergiško darbo kasyklose ir plantacijose, visuomeninės santvarkos griūties, didėjančio maišymosi su atėjūnais. XVIII a. indėnų skaičius vėl ėmė augti, kartu su kreolais jie surengė keletą sukilimų prieš kolonijinę valdžią.
Nuo XVIII a. kreolai ir metisai susilydė į bendrą visuomeninį sluoksnį, kuris 1809–1826 m. sėkmingai kovojo už šalies nepriklausomybę nuo Ispanijos. Pirmaisiais Peru nepriklausomybės metais kalnuose baltųjų skaičius ėmė smarkiai mažėti, jie susitelkė pakrantėje ir Limoje, kur vystė plantacinę žemdirbystę. XIX a. pakrantėje padidėjo tautinė sutelktis, tuo tarpu Siera ir Selva buvo daugiausia kaip žaliavų ir darbo jėgos tiekimo sritis. XX a. 3-ajame dešimtmetyje rinkos santykiai prasismelkė į kalnus, padidėjo kečujų ir aimarų asimiliacija.
Perujiečiai verčiasi daugiausia terasine ir drėkinamąja-plantacine žemdirbyste, gyvulininkyste, pramone (ypač kalnakasybos), žvejyba, paslaugomis.
Perujiečių tautinė sutelktis nėra pernelyg didelė, Peru indėnai išlaikę ryškią tautinę tapatybę, todėl perujiečiais paprastai vadinami tik baltieji, metisai, mulatai ir čolo (metisizavęsi indėnai), sudarantys >60 % šalies gyventojų. Metisai daugiausia prekybininkai, smulkūs valdininkai, amatininkai, pakrantėje taip pat žvejai, darbininkai; negausūs juodaodžiai ir mulatai, išsibarstę pakrantėje, daugiausia užima panašias darbo vietas. Kreolai, atėjūnai iš JAV ir Europos (italai, britai, prancūzai, vokiečiai, airiai, olandai, šveicarai, kroatai, portugalai, lenkai) sudaro daugiausia miestiečių sluoksnį, atstovauja europuetišką kultūrą.
Tradicinis būstas kalnuose ir pakrantėje – stačiakampio plano vienaukštis namas iš plaušplyčių kukurūzais dengtu stogu. Pakrančių metisai taip pat stato namus iš apdegtų plytų, panašius į ispanų ir andalūzų valstiečių namus. Tradiciniai perujiečių rūbai kreoliški (balti marškiniai, skrybėlė, moterų – spalvingos suknios), dalis iš indėnų perėmę pončus, namudinės gamybos apsiaustus.
Perujiečių virtuvės pagrindą sudaro kukurūzai, bulvės, lamiena, aviena ir jautiena. Kalnuose dažnai kramtomi kokos lapai. Tradiciniai alkoholiniai gėrimai – pisko vynas ir kukurūzų alus čiča.[2]
Kaip ir kitos lotynoamerikiečių tautos – perujiečiai atspindi europietiškų ir indėniškų kultūrų samplaiką. Peru Kostoje paplitęs ispaniškų tradicijų šokis marinera. Aukštikalnėse atgimusi Andų muzika, huayno šokis ir spalvingos inkų procesijos.
-
Vaikai perujiečiai iš El Agostino (Limos provincija) -
Afrikietiškos kilmės perujiečiai (Čiklajas) -
Muzikantai iš Huankajo -
Argentinos perujiečiai
