Pietų slavų kalbos
Pietų slavų kalbos | |
Paplitimas | Pietryčių Europa, Balkanų pusiasalis |
---|---|
Kilmė | indoeuropiečių >baltų-slavų?(hipotezė) >>slavų >>>pietų slavų |
Geografinis paplitimas | |
Šalys, kuriose pietų slavų kalbos yra nacionalinės |
Pietų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė. Pietų slavų kalbomis šnekama Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje.
Pietų slavų kalbas sudaro:[1]
- Rytų pogrupis
- bulgarų (ISO 639-1: bg; ISO 639-3: bul)
- makedonų (ISO 639-1: mk; ISO 639-3: mkd)
- senoji slavų † (ISO 639-1: cu; ISO 639-3: chu)
- bažnytinė slavų (ISO 639-1: cu; ISO 639-3: chu)
- Vakarų pogrupis
- serbų-kroatų (ISO 639-1: sh ; ISO 639-3: hbs):
- bosnių (ISO 639-1: bs; ISO 639-3: bos)
- serbų (ISO 639-1: sr; ISO 639-3: srp)
- slavų serbų † (ISO 639-1: — ;ISO 639-3: —)
- kroatų (ISO 639-1: hr; ISO 639-3: hrv)
- kaikavų (ISO 639-3: kjv)
- Molizo kroatų (ISO 639-3: svm)
- juodkalniečių (ISO 639-1: me ;ISO 639-3: cnr)
- slovėnų (ISO 639-1: sl; ISO 639-3: slv)
- serbų-kroatų (ISO 639-1: sh ; ISO 639-3: hbs):
Išnašos
redaguoti- ↑ Roland Sussex (2006). The Slavic languages. Cambridge: Cambridge University Press. pp. 43–44. ISBN 978-0-521-22315-7.