Pirolizinas
| Pirolizinas | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| N6-{[(2R,3R)-3-methyl-3,4-dihydro-2H-pyrol-2-yl]karbonil}-L-lizinas | |
| CAS numeris | 448235-52-7 |
| Cheminė formulė | C12H21N3O3 |
| Molinė masė | 255.313 g/mol |
| SMILES | C[C@@H]1CC=N[C@H]1C(=O)NCCCC[C@@H](C(=O)O)N |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Pirolizinas – netipinė aminorūgštis, aptinkama metaną sintetinančiose archėjose. Pagrindinė fiziologinė jo naudojimo sritis yra piroliziną turinti metilamino metiltransferazė, jos aktyvus centras. Pirolizino genus praradusios bakterijos nebegali augti ant kai kurių šiaip joms tinkamų substratų.[1] 2010 m. buvo žinomas tik vienas atrodo kitą funkciją atliekantis, pirolizino turintis baltymas. Ši funkcija nebuvo aiški.[1]
Pirolizinas įjungiamas į peptidinę grandinę transliacijos metu, kaip ir kitos aminorūgštys. Jis turi savo transportinę RNR bei specifinį kodoną (UAG), kuris taip veikia tik specifinėmis sąlygomis (įprastai tai „stop“ kodonas). Skirtingai nuo selenocisteino, pirolizinas iš pradžių susintetinamas ir tik paskui prijungiamas prie savo tRNR.[1]
Pirolizinas ląstelėje susintetinamas iš dviejų lizino molekulių, vieną jų iš pradžių paverčiant metilornitinu ir po to prie šio prijugiant antrąją.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 Rother, Michael; Krzycki, Joseph A. (2010-01-01). „Selenocysteine, Pyrrolysine, and the Unique Energy Metabolism of Methanogenic Archaea“. Archaea. 2010: 1–14. doi:10.1155/2010/453642. ISSN 1472-3646. PMC 2933860. PMID 20847933.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link) - ↑ Gaston, Marsha A.; Zhang; Green-Church; Krzycki (2011 m. kovo 31 d). „The complete biosynthesis of the genetically encoded amino acid pyrrolysine from lysine“. Nature. 471 (7340): 647–50. Bibcode:2011Natur.471..647G. doi:10.1038/nature09918. PMC 3070376. PMID 21455182.