Pjautuvas – įrankis javams pjauti. Seniausiai žinomi Europos pjautuvai yra neolito.[1] Jie gaminti iš titnaginės skeltės (pirmieji buvo trumpi ir lenkti, ilgainiui didėjo, darėsi labiau lenkti), įspraustos į medinį ar kaulinį kotelį.

Pjautuvas

Lietuvoje

redaguoti

Manoma, kad tokie pat pjautuvai buvo naudojami ir Lietuvoje. Seniausiai žinomi baltų žemių yra žalvario amžiaus. Nuo mūsų eros pradžios Lietuvoje naudoti pjautuvėlio formos geležiniai peiliai. IX a. įsivyravo pjautuvai su dantukais, tokie buvo naudojami visą feodalinį laikotarpį. Pjautuvus darė kalviai. XIX a. paplito fabrikinės gamybos pjautuvai. Juos Lietuvoje gamino Naujosios Vilnios fabrikas. Pjautuvais dažniausiai pjaudavo moterys. Pjautuvus palaipsniui išstūmė dalgiai – Vakarų Žemaitijoje nuo XVIII a., kitur pjautuvai naudoti iki XIX a. vidurio, o Vilniaus krašte – net iki XX a. vidurio.[2]

Simbolika

redaguoti

Pjautuvas ir kūjis yra vienas iš komunizmo simbolių.

Pjautuvas bendrąja simboline prasme reiškia mirtingumą. Tai visa pjaunanti mirtis. Pjauvas yra visa ryjančio Krono-Saturno atributas. Saturno rankose jis reiškia senkančią Saulės dievo galią, mirties laikmečio pradžią. Šumerams pjautuvas – valdžios simbolis.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Pjautuvas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 390
  2. Pjautuvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 345 psl.
  3. Серп, Словарь символов. 2000.
  NODES