Poliarinė lapė
Alopex lagopus | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Poliarinė lapė (Alopex lagopus) | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Alopex lagopus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
Paplitimas |
Poliarinė lapė (Alopex lagopus, sin. Vulpes lagopus) – šuninių (Canidae) šeimos vertingas kailinis žinduolis.
Kūno ilgis, įskaitant apie 35 cm uodegą, yra 65-90 cm. Svoris apie 5 kg.
Būdingos dvi spalvinės atmainos: žiemą kailis baltas, slepiantis sniego ir ledo fone (baltoji lapė) ir šviesiai rudas, melsvo atspalvio kailis (žydroji lapė). Pirmoji atmaina daugiau paplitusi tundroje, o antroji – pajūrio ir krūmingose buveinėse. Pirmoji visą laiką būna palša, o antroji žiemą pabąla. Poliarinių lapių krūtinė ir pilvas dažniausiai būna blyškios pilkai baltos spalvos.[1]
Gyvena poromis, priklausant nuo to, kiek yra maisto, ypač lemingų. Dėka savo storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50 °C temperatūroje. Lapės guolius daro tundroje. Pustant išsikasa urvą sniege.
Nėštumas 50-56 dienos. Atveda 7-10 jauniklių balandžio mėnesį. Minta daugiausia graužikais, paukščiais, jų kiaušiniais, išmestais į krantą ruonių lavonais, lemingais, tačiau gaudo ir paukščius, o bado prispirtos maitinasi ir vaisiais, sėklomis, vabzdžiais, žuvimis, visokiomis atliekomis. Jos priklauso šuninių šeimai, tačiau yra mažesnės, ir, užuot vijusios grobį, dažnai jį puola kaip katės. Didžiausias poliarinių lapių priešas – žmogus, medžiojantis jas dėl gražaus kailio. Kailinis gyvūlėlis auginamas ir žvėrininkystės fermose.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Taylor, Barbara. Arktis ir Antarktis. Vilnius: Alma littera, 1998, 16 psl. ISBN 9986-02-498-6.