Prancūzijos parlamentas

Prancūzijos parlamentas
Parlement français
Tipas
TipasDvejų rūmų parlamentas
RūmaiSenatas
Nacionalinė Asamblėja
Vadovybė
Senato pirmininkasGérard Larcher, LR
(nuo 2014 m. spalio 1 d.)
Nacionalinės Asamblėjos pirmininkasYaël Braun-Pivet, RE
(nuo 2022 m. birželio 28 d.)
Struktūra
Vietų skaičiusSenatas: 348
Nacionalinė Asamblėja: 577
Senato politinės grupės
  •   REP (145)
  •   SER (64)
  •   UC (57)
  •   RDPI (24)
  •   CRCE (15)
  •   RDSE (14)
  •   LIRT (14)
  •   EST (12)
  •   Nepriklausomi (3)
Nacionalinės Asamblėjos politinės grupėsVyriausybė (166) (laikinoji)
  •   EPR (99)
  •   DEM (36)
  •   HOR (31)

Opozicija (403)

  •   RN (126)
  •   LFI (72)
  •   SOC (66)
  •   DR (47)
  •   ECO (38)
  •   LIOT (21)
  •   GDR (17)
  •   AD! (16)

Kiti (8)

  •   Nepriklausomi (8)
Rinkimai
Rinkimų sistemaSenatas: netiesioginiai rinkimai
Nacionalinė Asamblėja: tiesioginiai rinkimai
Paskutiniai rinkimai2020 m. rugsėjo 27 d. (Senato)
2022 m. birželio 12 ir 19 d. (Nacionalinės Asamblėjos)
Posėdžių vieta

Versalio rūmai, Paryžius
Nuorodos
Svetainėwww.parlement.fr

Prancūzijos parlamentas (pranc. Parlement français) – aukščiausioji Prancūzijos atstovaujamoji institucija, kurią sudaro dveji rūmai: Nacionalinė Asamblėja ir Senatas. Kiekvienų rūmų vieta ir vaidmuo valstybės valdžios institucijų sistemoje yra nustatyta Konstitucijoje, organiniuose įstatymuose ir jų reglamentuose. Abu parlamento rūmai rengia teisėkūros sesijas atskirose Paryžiaus vietose: Senatas renkasi Liuksemburgo rūmuose, o Nacionalinė Asamblėja – Burbonų rūmuose.

Kiekvieni rūmai turi savo nuostatus ir darbo tvarkos taisykles. Tačiau kartais jie gali susirinkti kaip vieni rūmai, kurie yra vadinami Kongresu (pranc. Congrès). Tokiu atveju Kongresas sušaukiamas Versalio rūmuose, siekiant peržiūrėti ir pakeisti Prancūzijos Konstituciją ar išklausyti prezidento kalbų.[1]

Nacionalinė Asamblėja turi daugiau galių nei Senatas.

Istorija

redaguoti

Prancūzijos parlamento, kaip įstatymų leidžiamosios institucijos, nereikėtų painioti su įvairiais Senojo režimo parlamentais Prancūzijoje, kurie buvo teisingumo teismai ir tribunolai, atliekantys tam tikras politines funkcijas.

Žodis „parlamentas“ šiuolaikine šio termino reikšme atsirado Prancūzijoje XIX a., konstitucinės monarchijos laikais. Jis nebuvo paminėtas jokiame konstituciniame tekste iki 1948 m. Ketvirtosios Respublikos Konstitucijos. Jo forma – vienerių, dvejų ar daugiau rūmų – ir funkcijos skyrėsi įvairiuose politiniuose režimuose ir pagal įvairias Prancūzijos konstitucijas:

Data Konstitucija Aukštieji rūmai Žemieji rūmai Kiti rūmai Bendri rūmai Atskiri rūmai
1791 1791 m. Prancūzijos Konstitucija Nacionalinis susirinkimas
1793 1793 m. Prancūzijos Konstitucija Įstatymų leidžiamasis korpusas
1795–1799 1795 m. Prancūzijos Konstitucija Seniūnų taryba Penkių šimtų taryba
1799–1802 1799 m. Prancūzijos Konstitucija Senatas Įstatymų leidžiamasis korpusas Tribūnatas
1802–1804 1802 m. Prancūzijos Konstitucija Senatas Įstatymų leidžiamasis korpusas Tribūnatas
1804–1814 1804 m. Prancūzijos Konstitucija Senatas Įstatymų leidžiamasis korpusas Tribūnatas[a]
1814–1815 1814 m. Prancūzijos Konstitucinė Chartija Perų rūmai Departamentų deputatų rūmai
1815 1815 m. Prancūzijos Konstitucinė Chartija Perų rūmai Atstovų rūmai
1830–1848 1830 m. Prancūzijos Konstitucinė Chartija Perų rūmai Deputatų rūmai
1848–1852 1848 m. Prancūzijos Konstitucija Nacionalinis Susirinkimas
1852–1870 1852 m. Prancūzijos Konstitucija Senatas Įstatymų leidžiamasis korpusas
1871–1875 Nacionalinis Susirinkimas
1875–1940 Prancūzijos 1875 m. konstitucinis įstatymas Senatas Deputatų rūmai Nacionalinis Susirinkimas
1940–1944 Prancūzijos 1940 m. konstitucinis įstatymas
1944–1946 Laikinoji Prancūzijos Respublikos vyriausybė Nacionalinis Susirinkimas
1946–1958 1946 m. Prancūzijos Konstitucija Respublikos Taryba Nacionalinis Susirinkimas Parlamentas
nuo 1958 1958 m. Prancūzijos Konstitucija Senatas Nacionalinis Susirinkimas Prancūzijos parlamento kongresas

Pastabos

redaguoti
  1. 1807 m. tribūnatas panaikintas Senato dekretu, o likusios funkcijos ir nariai buvo įtraukti į Įstatymų leidžiamąjį korpusą.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Stéphane Mandard (2007) Un rapport préconisait le remodelage des circonscriptions avant les législatives de 2007, Le Monde. 2007-06-07.

Nuorodos

redaguoti
  NODES