RPD

RPD

Tipas	rankinis kulkosvaidis
Variantai	RPDM, Type 56, Type 56-1, Type 62
Konstruktorius	Vasilijus Degtiariovas
Šalis	Sovietų Sąjunga
Sukurtas	1943-1944 m.
Gamintas	nuo 1944 m. iki 7-to dešimtmečio pab.
Naudotas	1948-1959 m.
Naudotojai	TSRS, TSRS bloko šalys
Kalibras, mm	7,62 mm
Šovinys, mm	7,62×39 mm
Šaudymo sparta, n/min.	650-750
Svoris, kg	9 (su dėžute ir užtaisyta juosta), 7,4 (su dėžute ir juosta be šovinių)^[1]
Ilgis, mm	1 037
Vamzdžio ilgis, mm	520
Pradinis greitis, m/s	735
Taikymo tolis, m	800 (efektyvus)
Maks. šūvio nuotolis, m	1000
Mechanizmas	automatinis, parako dujų nukreipimas
Dėtuvė	100 šovinių juosta dėžutėje

7,62 mm rankinis Degtiariovo kulkosvaidis RPD (rus. 7,62-мм ручной пулемёт Дегтярёва, РПД) – 1944 m. sukonstruotas tarybinis 7,62 mm kalibro rankinis kulkosvaidis, naudojantis tarpinius šovinius 7,62×39 mm.

Istorija

Konstravimas pradėtas 1943 m. Trys žymūs ginklų konstruktoriai (Vasilijus Degtiariovas, Sergejus Simonovas, Aleksejus Sudajevas) gavo užsakymą pateikti savas kulkosvaidžių konstrukcijas. Iš bandymams parengtų trijų kulkosvaidžių modelių Degtiariovo konstrukcija pasirodė geriausia, tad ji buvo priimta į ginkluotę kaip RPD-44. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje RPD buvo paruoštas serijinei gamybai, tačiau masiškai tiekti kariuomenei pradėjo tik 1953 m.^[2]

Kulkosvaidis RPD buvo vienas pirmųjų ginklų, naudojančių 1943 m. pavyzdžio tarpinius šovinius, priimtas į ginkluotę. Nuo 6-ojo dešimtmečio pradžios iki 7-ojo dešimtmečio vidurio buvo pagrindinis skyriaus lygio paramos ginklas. Vėliau jį palaipsniui išstūmė kulkosvaidis RPK, laikytas priimtinesniu dėl unifikacijos su AK-47. RPD iki šiol laikomas Rusijos armijos rezervo sandėliuose. Kaip ir daugelis kitų tarybinių ginklų RPD plačiai tiektas Tarybų Sąjungai draugiškoms valstybėms. Kinijoje RPD gamino kaip kulkosvaidžius Type 56.^[3]

Vietnamo karo metu RPD buvo pagrindinis Vietkongo lengvasis kulkosvaidis.

7-tą dešimtmetį ėmus plačiai naudoti Kalašnikovo schemos paramos ginklus (RPK ir PK) RPD pradėtas išimti iš Varšuvos sutarties kariuomenių pirmos linijos dalinių ginkluotės. Tačiau šis kulkosvaidis liko daugelio Afrikos ir Azijos valstybių ginkluotėje. RPD kulkosvaidžius gamino KLR (Type 56), Egiptas, Šiaurės Korėja (Type 62) ir Lenkija (nuo 1956 m.).

Charakteristikos

Tiesaus šūvio nuotolis į krūtininį taikinį 365 m. Šaudymas į oro taikinius efektyvus iki 500 m nuotolio. Kulkos kaunamoji geba išlieka iki 1,5 km.

Kovinė šaudymo sparta – iki 150 šūv./min. Intensyviai šaudyti serijomis neaušinant vamzdžio galima iki 300 šūvių.^[1]

Normalaus šaudymo reikalavimai kulkosvaidžiu RPG šaudant po 1 šūvį:^[1]

visos keturios skylės telpa į 15 cm skersmens skritulį;
Vidurinis pataikymo taškas nuo kontrolinio taško nukrypsta bet kuria kryptimi ne daugiau 5 cm.

Normalaus šaudymo reikalavimai kulkosvaidžiu RPG šaudant serijomis:^[1]

ne mažiau kaip 6 skylės iš 8 telpa skritulyje, kurio skersmuo 20 cm;
vidutinis pataikymo taškas nuo kontrolinio taško nutolęs ne daugiau kaip 5 cm bent kuria kryptimi.

Konstrukcija

RPD yra automatinis ginklas, naudojantis parako dujų varomą ilgos eigos stūmoklio sistemą ir užrakinimo sistemą perimtą iš ankstesnių Degtiariovo ginklų. RPD naudojamas atviros spynos principas.

RPD šauna naudodamas skiltuvą. Jo šovimo mechanizmas leidžia šaudyti tik automatinės ugnies režime. Spyna turi spyruoklinę tūtelių ekstrakcijos sistemą. Iššautos tūtelės išmetamos žemyn pro angą ginklo uokse. RPG turi ranka perjungiamą svirtinį saugiklio mechanizmą, kuris blokuoja spyną ir neleidžia netyčia iššauti. Skirtingai negu ankstesniųjų Degtiariovo ginklų RPD grąžinimo spyruoklė yra buožės viduje. Kaip ir daugelio rusiškų patvarių ginklų RPD šovinio lizdas ir vamzdžio vidus chromuoti, dėl ko Korozija ir tūtelės įstrigimo tikimybė žymiai mažesnė.

RPD šovinių tiekimo sistema

Kulkosvaidžio vamzdis nekeičiamas. Dujų nukreipimo sistema turi trijų padėčių srauto reguliavimo vožtuvą.

Kulkosvaidis turi sulankstomas nenuimamas dvikojes kojeles, medinius petinę atramą (buožę), pistoletinę rankeną ir vamzdžio apgaubą (už kurio nešant RPD prilaikomas vamzdis).

Šovinių tiekimas

Šoviniai kulkosvaidžiui tiekiami iš kairės pusės metalinėje šovinių juostoje. Vienoje juostos atkarpoje būna 50 šovinių. Juosta paduodama dviem būdais:

Iš talpyklės: Dvi šovinių juostų atkarpas galima sujungti šoviniu į 100 šovinių juostą, kuri laikoma metalinėje talpyklėje, išvaizda primenančia būgninę dėtuvę. Ši talpyklė pritvirtinama prie uokso apatinio paviršiaus.
Iš palaidos juostos (ne talpyklėje): Tokios juostos ilgis priklauso nuo to, kiek 50 šovinių atkarpų sujungta į vieną juostą.

Juosta patraukiama per vieną šovinį, kai spyna juda atgal. Būgniška juostos dėtuvė gana nepatikima, nes ją gali užstriginti į talpyklę patekę nešvarumai, sniegas ir pan.

RPD rankinis kulkosvaidis

Taikikliai

RPD turi atvirą taikiklių sistemą. Drūtgalinė dalis reguliuojama pagal vėjo greitį ir pakilimo kampą, sugraduota kas 100 m nuo 100 m iki 1000 m. Dalis RPD uokso kairėje turi šoninį pamatėlį, prie kurio tvirtinamas naktinis taikiklis NSP-2.

Reikmenys

Į RPD reikmenų komplektą įeina juostos talpyklė, papildomos šovinių juostos, grūstuvas (tvirtinamas kairėje uokso pusėje), valymo rinkinys (laikomas buožės skyriuje), diržas, krepšiai šovinių juostų talpyklėms.

Komplekte esantis diržas leidžia pasikabinti kulkosvaidį per petį iš šaudyti stovint ar einant, nors RPD nebuvo kurtas tokiam šaudymui.

Variantai

Naudojimo metais RPD buvo kelis kartus modernizuotas. Pradžioje buvo modifikuota dujų nukreipimo sistema ir taikiklis. Vėjo pataisos rankenėlė buvo perkelta į kairę pusę. Vėliau buvo pakeista spynos užvedimo rankenėlė – vietoj nejudamos panaudota užlenkiama, kuri šaudymo metu nejuda. Juostos įėjimo anga papildyta priešdulkiniu dangteliu, kuris, kai atidarytas, veikia kaip šovinių juostos kreipiamoji. Tokia RPD versija buvo daugiausia gaminta Kinijoje ir Lenkijoje.

Labiau modifikuotas variantas (kartais vadinamas RPDM) turi pailgintą dujų nukreipimo cilindrą ir atatrankos slopinimo įtaisą buožėje. Vėlesniuose RPD variantuose buvo pašalintas būgniškos talpyklės laikiklis, o talpyklė tvirtinama prie juostos angos dangtelio. Imtas naudotas sulankstomas grūstuvas, kuris imtas laikyti buožėje (tai kiniškas variantas Type 56-1).^[4]

JAV gamybos variantas

Kompanija DS Arms (Barrington, Ilinojus, JAV) dabar gamina RPD kulkosvaidžio civilinį savitaisį variantą tiek standartinio dydžio (šautuvas), tiek trumpesniu vamzdžiu (karabinas). Tokie JAV gaminami RPD kulkosvaidžiai kopijos beveik visiškai atitinka originalą, bet modifikuoti, kad būtų savitaisiai, o ne automatiniai. Tai vieni iš labiausiai kovose naudotų juostinio maitinimo ginklų, kuriuos gali pirkti ginklų mėgėjai JAV. Jie leisti naudoti BATFE (Bureau of Alcohol, Tobacco, Firearms and Explosives 'Alkoholio, Tabako, Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų kontrolės biuras'). Automatinis originalus variantas (kulkosvaidis) irgi gaminamas, bet parduodamas tik vyriausybinėms institucijoms (kariuomenė, įstatymų priežiūros organizacijos).^[5]

Šie ginklai komplektuojami kietu dėklu, dviem būgniškomis juostų talpyklėmis, dviem krepšiais šioms talpyklėms, diržu, grūstuvu ir dviem šovinių juostomis. DS Arms savo RPD gamina iš lenkiškų dalių, bet deda savo gamybos uoksus.

Šoviniai

Pagrindinis straipsnis – 7,62×39 mm.

Kulkosvaidis RPD šaudo 1943 m. pavyzdžio šoviniais (7,62×39 mm) su kelių tipų kulkomis:^[1]

paprasta su plienine šerdimi – skirto gyvajai jėgai naikinti atvirose vietose ar už šia kulka pramušamų pertvarų. Apvalkalas plieninis, padengtas tombaku, šerdis – plieninė, tarp apvalkalo ir šerdies – švininis užpildas. Specialių žymių neturi.
trasuojamoji – skirta taikiniams rodyti ir ugniai koreguoti iki 800 m nuotolio, taip pat gyvajai jėgai naikinti. Šerdis iš švino ir stibio lydinio, už šerdies stiklinaitė su trasuojamuoju mišiniu. Kulkos galiukas nudažytas žaliai.
šarvamušė padegamoji – skirta padegti degius skysčius ir gyvajai jėgai už lengvai šarvuotų priedangų iki 300 m nuotolio naikinti. Apvalkalas su tombako antgaliu, šerdis plieninė, užpildas švininis. Už šerdies švininiame dėkle padegamasis mišinys. Kulkos smaigalys juodas su raudona juostele.
padegamoji – skirta padegti degius skysčius bakuose, kurių sienelės iki 3 mm storio, lengvai padegamoms medžiagoms iki 700 m padegti ir taikiniams nurodyti iki 700 m nuotolio. Apvalkalas ir šerdies plieniniai, apvalkalas su tombako antgaliu. Padegamasis mišinys yra tarp apvalkalo ir šerdies. Už šerdies yra stiklinaitė su trasuojamuoju mišiniu. Kulkos smaigalys raudonas.

Valstybės naudotojos

Egipto jūrų pėstininkas taikosi su RPD

JAV jūrų pėstininkas su RPD

RPD iš Lenkijos armijos atsargų

Afganistanas^[6]
Albanija^[6]
Alžyras^[6]
Angola^[6]
Azerbaidžanas^[6]
Bangladešas^[6]
Beninas^[6]
Centrinės Afrikos Respublika^[6]
Čadas^[6]
Džibutis^[6]
Egiptas^[6]
Eritrėja^[6]
Etiopija^[6]
Vokietijos Demokratinė Respublika (buvusi naudotoja)
Indonezija
Irakas^[6]
Jemenas^[6]
Kambodža^[6]
Kinijos Liaudies Respublika: Type 56 ir Type 56-1.^[7] Gamina kompanija Norinco.
Komorai^[6]
Kongo Respublika^[6]
Laosas^[6]
Libija^[6]
Malaizija^{[reikalingas šaltinis]}
Malta^[6]
Mongolija^[8]
Marokas^[6]
Nikaragva^[6]
Nigerija^[6]
Pakistanas: Naudoja Pakistano armija.^[6]^[9]
Pusiaujo Gvinėja^[6]
Rumunija^[6]
Seišeliai^[6]
Siera Leonė^[6]
Sirija^[6]
Somalis^[6]
Sudanas^[6]
Suomija^[6] (nebenaudoja)
Šiaurės Korėja^[6]
Tanzanija^[6]
Tailandas^{[reikalingas šaltinis]}
Togas^[6]
Uganda^[6]
Vengrijos Liaudies Respublika^[10]
Vietnamas^[6]
Zimbabvė^[6]
Žaliasis Kyšulys^[6]

Nuorodos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 Наставление по стрелковому делу. 7,62-мм ручной пулемёт Дегтярева (РПД). 1957 год
↑ Woźniak, Ryszard: Encyklopedia najnowszej broni palnej—tom 4 R-Z, page 32. Bellona, 2002.
↑ описание РПД на сайте world.guns.ru Archyvuota kopija 2010-08-19 iš Wayback Machine projekto.
↑ Wozniak, Ryszard. Encyklopedia najnowszej broni palnej – tom 4 R-Z. Bellona. 2002. pp33.
↑ http://www.dsarms.com/RPD%20Products/products/205/ Archyvuota kopija 2013-08-18 iš Wayback Machine projekto.
↑ ^6,00 ^6,01 ^6,02 ^6,03 ^6,04 ^6,05 ^6,06 ^6,07 ^6,08 ^6,09 ^6,10 ^6,11 ^6,12 ^6,13 ^6,14 ^6,15 ^6,16 ^6,17 ^6,18 ^6,19 ^6,20 ^6,21 ^6,22 ^6,23 ^6,24 ^6,25 ^6,26 ^6,27 ^6,28 ^6,29 ^6,30 ^6,31 ^6,32 ^6,33 ^6,34 ^6,35 ^6,36 ^6,37 ^6,38 ^6,39 Jones, Richard D. Jane’s Infantry Weapons 2009/2010. Jane’s Information Group; 35 edition (January 27, 2009). ISBN 978-0-7106-2869-5.
↑ Miller, David (2001). The Illustrated Directory of 20th Century Guns. Salamander Books Ltd. ISBN 1-84065-245-4.
↑ http://www.youtube.com/watch?v=MQzk1xSAO3s
↑ „Pakistan Army“. Suarchyvuotas originalas 2013-05-13. Nuoroda tikrinta 2014-04-11.
↑ Lugosi, József (2008). „Gyalogsági fegyverek 1868–2008“. In Lugosi, József; Markó, György (eds.). Hazánk dicsőségére: 160 éves a Magyar Honvédség. Budapest: Zrínyi Kiadó. p. 384. ISBN 978-963-327-461-3.

7,62-мм ручной пулемет Дягтярева (РПД) Archyvuota kopija 2013-08-07 iš Wayback Machine projekto.

[НСД-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 Наставление по стрелковому делу. 7,62-мм ручной пулемёт Дегтярева (РПД). 1957 год

[Woźniak-2] Woźniak, Ryszard: Encyklopedia najnowszej broni palnej—tom 4 R-Z, page 32. Bellona, 2002.

[попенкер-3] описание РПД на сайте world.guns.ru Archyvuota kopija 2010-08-19 iš Wayback Machine projekto.

[wozniak-4] Wozniak, Ryszard. Encyklopedia najnowszej broni palnej – tom 4 R-Z. Bellona. 2002. pp33.

[5] ttp://www.dsarms.com/RPD%20Products/products/205/ Archyvuota kopija 2013-08-18 iš Wayback Machine projekto.

[jones2009-6] 6,00 ^6,01 ^6,02 ^6,03 ^6,04 ^6,05 ^6,06 ^6,07 ^6,08 ^6,09 ^6,10 ^6,11 ^6,12 ^6,13 ^6,14 ^6,15 ^6,16 ^6,17 ^6,18 ^6,19 ^6,20 ^6,21 ^6,22 ^6,23 ^6,24 ^6,25 ^6,26 ^6,27 ^6,28 ^6,29 ^6,30 ^6,31 ^6,32 ^6,33 ^6,34 ^6,35 ^6,36 ^6,37 ^6,38 ^6,39 Jones, Richard D. Jane’s Infantry Weapons 2009/2010. Jane’s Information Group; 35 edition (January 27, 2009). ISBN 978-0-7106-2869-5.

[miller2001-7] Miller, David (2001). The Illustrated Directory of 20th Century Guns. Salamander Books Ltd. ISBN 1-84065-245-4.

[8] ttp://www.youtube.com/watch?v=MQzk1xSAO3s

[9] „Pakistan Army“. Suarchyvuotas originalas 2013-05-13. Nuoroda tikrinta 2014-04-11.

[10] Lugosi, József (2008). „Gyalogsági fegyverek 1868–2008“. In Lugosi, József; Markó, György (eds.). Hazánk dicsőségére: 160 éves a Magyar Honvédség. Budapest: Zrínyi Kiadó. p. 384. ISBN 978-963-327-461-3.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]