Radioteleskopas

Radioteleskopas – astronominių objektų skleidžiamas radijo bangas priimantis teleskopas.

Radioteleskopų masyvas, JAV

Mullard Radio Astronomy Observatory prie Kembdridžšyro

Kai kurie dangaus kūnai ir ūkai spinduliuoja radijo bangas. Per Žemės atmosferą sklinda bangos, kurių ilgis (dažnis) tarp 1 mm (300 GHz) ir 200 m (10 MHz). Trumpesnes negu 1 mm radijo bangas sugeria Žemės atmosferos vandens garai, ilgesnes negu 200 m bangas atspindi Žemės jonosfera.

Radioteleskopai, kaip ir optiniai teleskopai, susideda iš parabolinio veidrodžio (vadinamo antena), tiesioginiame židinyje esančio radijo bangų imtuvo – radiometro ir, dažniausiai, gelžbetoninio statinio, laikančio visą radioteleskopą. Kuo ilgesnės bangos priimamos, tuo šiurkštesnis gali būti radioteleskopo naudojamas paviršius. Milimetrinėms bangoms priimti turi būti naudojamas vientisas veidrodis, o metrinėms užtenka vielinio tinklo. Radiometro priimamas signalas yra stiprinamas, kaupiamas ir registruojamas magnetinėse juostose arba kompiuterių diskuose. Signalo stiprumas priklauso nuo parabolinio reflektoriaus – antenos – dydžio.

Priešingai nei optiniai teleskopai, radioteleskopai veikia visą parą, nebijo tirštų debesų ir oro taršos. Tačiau radijo bangos turi mažiau energijos, negu šviesą. Šį trūkumą galima pašalinti dviem būdais: gaminant labai dideles lėkštes, kurios sugautų visas smulkmenas, arba sujungiant daug mažesnių lėkščių, kad susidarytų komplektas. Pasaulyje netrūksta tiek pavienių lėkščių, tiek komplektų pavyzdžių.

Pirmąjį 9 m radioteleskopą kosminėms radijo bangoms tirti 1937 m. sukonstravo amerikiečių astrofizikas Grote Reberis, Vytono vietovėje, Ilinojaus valstijoje (JAV).

Didžiausias pasaulyje radioteleskopas – RATAN 600 (Rusija), turintis 576 m skersmens anteną.

Didžiausias Europoje radioteleskopas yra Efelsberge, netoli Bonos (Vokietija). Jo skersmuo 100 m.

Nuorodos

• Astro.lt – radioteleskopas Archyvuota kopija 2005-02-12 iš Wayback Machine projekto.