Reformuota politinė partija
Reformuota politinė partija Staatkundig Gereformeerde Partij | |
 | |
| Lyderis | Kees van der Staaij |
|---|---|
| Įkurta | 1918 m. balandžio 24 d. |
| Būstinė | Gouda |
| Jaunimo organizacija | Reformuotos politinės partijos jaunimas |
| Politinė ideologija | krikščioniškoji dešinė socialkonservatizmas teokratija |
| Svetainė | |
| www.sgp.nl | |
Reformuota politinė partija (ol. Staatkundig Gereformeerde Partij, SGP) – Nyderlandų ortodoksų protestantų kalvinistinė[1][2][3][4][5][6][7] politinė partija. Partijos pavadinimas yra nuoroda ne į politines reformas, o į kalvinizmą. SGP yra seniausia Nyderlandų politinė partija ir visą egzistavimo laikotarpį esanti opozicijoje dėl nėjimo į kompromisą.
Partija buvo įkurta 1918 m. nuo Antirevoliucinės partijos atsiklusių konservatyviųjų narių. SGP pasisakė prieš balsavimo teisę moterims, už kurias nubalsavo Antirevoliucinė partija. Be to, partija priešinosi ARP aljansui su Generaline Romos katalikų frakcijų lyga. Partija dalyvavo 1918 m. rinkimuose, bet negavo vietų. Vienas pagrindinių partijos veikėjų buvo Jersekės pastorius Gerrit Hendrik Kersten.
Partija turi 1 delegatą Senate ir Europarlamente ir 3 Atstovų rūmuose.
Kaip radikali protestantiška partija, SGP ideologija paremta refuormatų tradicija, būtent trimis Vienybės principais ir senuoju tikėjimo išpažinimo tekstu (Nederlandse Geloofsbelijdenis). Partija gina valstybės atskyrimą nuo bažnyčios, pasisakydama tiek prieš „valstybinę religiją“, tiek prieš „bažnytinę valstybę“. Partijos požiūriu, bažnyčia ir valstybė turi skirtingas pareigas visuomenėje, tačiau siekiančios to paties tikslo. Vis dėlto partija teokratinė. SGP pasisako prieš religijos laisvę, bet palaiko sąžinės laisvę.
SGP nepritaria feminizmui, ir, remdamiesi Biblija, teigia, kad vyrai ir moterys yra lygiaverčiai (gelijkwaardig), bet ne lygūs (gelijk), nes jų pareigos visuomenėje esą skirtingos. Šis įsitikinimas sąlygojo vien vyrų narystę partijoje iki pat 2006 m.,[8] kai apribojimas galiausiai buvo panaikintas.[9]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Barbara Wejnert (26 July 2010). Democratic Paths and Trends. Emerald Group Publishing. pp. 29–. ISBN 978-0-85724-091-0. Nuoroda tikrinta 20 August 2012.
- ↑ Hymns Ancient & Modern Ltd (29 June 1978). ThirdWay. Hymns Ancient & Modern Ltd. pp. 13–. Nuoroda tikrinta 20 August 2012.
- ↑ Political Systems Of The World. Allied Publishers. pp. 119–. ISBN 978-81-7023-307-7. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.
- ↑ Veit Bader (15 February 2008). Secularism or Democracy?: Associational Governance of Religious Diversity. Amsterdam University Press. pp. 146–. ISBN 978-90-5356-999-3. Nuoroda tikrinta 20 August 2012.
- ↑ Pippa Norris (9 October 1997). Passages to Power: Legislative Recruitment in Advanced Democracies. Cambridge University Press. pp. 132–. ISBN 978-0-521-59908-5. Nuoroda tikrinta 20 August 2012.
- ↑ http://vorige.nrc.nl/international/article2523775.ece Archyvuota kopija 2013-10-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Dimitri Almeida (23 April 2012). The Impact of European Integration on Political Parties: Beyond the Permissive Consensus. CRC Press. pp. 118–. ISBN 978-1-136-34039-0. Nuoroda tikrinta 20 August 2012.
- ↑ „Party penalised for woman snub“. BBC. 7 September 2005. Nuoroda tikrinta 25 November 2007.
- ↑ Davies 2006
Nuorodos
redaguoti
- SGP svetainė (uždaroma sekmadieniais)