Ribinės sąnaudos

Ribinės sąnaudos (angl. Marginal costs) – gamybos sąnaudų padidėjimas, atsiradęs gaminant papildomą prekės vienetą. Formulėse dažnai žymimi raidėmis „MC“.

Augant gamybai papildomo produkto vieneto ribinės sąnaudos mažėja, bet paskui pradeda didėti.

Gamindamas vienodą produkcijos kiekį, gamintojas patiria vienodas sąnaudas. Jeigu gamintojas padidins gamybą nors vienu vienetu, iš karto visos išlaidos padidės. Skirtumas tarp sąnaudų, kokias patyrė gamintojas prieš ir po produkcijos gaminimo padidinimo vadinamas ribinėmis sąnaudomis. Tai yra papildomo produkcijos vieneto pagaminimo sąnaudos.

Ribinės sąnaudos taip pat suprantamos kaip vartotojo papildomo produkto įsigijimo sąnaudos. Žinoma, dažniausiai eiliniai produktai kainuoja vienodai, bet gali būti ir išimčių.

Matematinis skaičiavimas

Matematiniu skaičiavimu ribinės sąnaudos yra funkcijos išvestinė produkcijos gamybos kiekio atžvilgiu.

$MC={\frac {dTC}{dQ}}$

kur:

• $MC$ – ribinės sąnaudos
• $TC$ – visos sąnaudos
• $Q$ – produkcijos kiekis

Ribinės sąnaudos parodo visų sąnaudų priklausomybę nuo produkcijos kiekio.

Reikšmė ekonomikoje

Ribinės sąnaudos yra svarbus mikroekonominis rodiklis. Jų atsiradimą sąlygojo pastebėjimas, kad gamintojas, gamindamas skirtingus produkcijos kiekius, patiria nevienodas sąnaudas vienam produkcijos vienetui pagaminti. Pastebėta, kad tipiniuose ūkiniuose procesuose gaminant daugiau produkcijos, jos ribinės sąnaudos mažėja iki tam tikro lygio, bet paskui vėl pradeda didėti.

Ribinių sąnaudų analizė atliekama tiriant gamintojo elgesį keičiant produkcijos gamybos kiekį siekiant didžiausios naudos.

Pagal ekonomikos teoriją ribinės sąnaudos negali būti neigiamos, todėl papildomo gaminio vieneto pagaminimas visų išlaidų nesumažina.

Kai kuriose ūkio šakose, augant gamybai, ribinės sąnaudos iš karto mažėja. Tai nulemia pastoviosios išlaidos, nes jos nesikeičia priklausomai nuo pagamintos produkcijos kiekio.