Rosso Fiorentino

Rosas Fiorentinas (it. Rosso Fiorentino, tikr. Giovanni Battista di Jacopo, 1494 m. kovo 8 – 1540 m. lapkričio 14 d.) – italų renesanso dailininkas-manieristas iš Florencijos. Svarbiausius darbus atliko Volteros mieste Italijoje. 1530 m. persikėlęs į Prancūziją žymiai prisidėjo prie manierizmo stilistikos išplatinimo po Šiaurės Europą.

Roso Fiorentino portretas Giorgio Vasari biografijose (iliustracija)

Biografija

Giovanni Battista di Jacopo gimė 1494 kovo 8 d. Florencijoje. Savo pravardę Rosso Fiorentino (liet. „Raudonasis florentietis“) gavo nuo raudonos plaukų spalvos. Pirmuosius dailės mokslus Rosas išėjo pas Andrea del Sarto, kurio studijoje sutiko kitą Andrea mokinį, Jacopo da Pontormo. Kūrybiškai Jacopo da Pontormo, nors nebuvo daug vyresnis už Rosą, paveikė jį ne mažiau nei mokytojas Andrea del Sarto. Abu dailininkai mokėsi iš Mikelandželo kartonų, buvusių tuo metu Vekjo rūmuose. Mikelandželiškas figūras vienydami su Šiaurės Europos graviūrų gotikiniu stiliumi dailininkai suformavo naują stilistiką − manierizmą.

Rosas lengvai įkūnijo manieristinius bruožus savo figūrose, kaip perdėtą jausmingumą, figūrų mikelandželiškas apimtis ir formų iškraipymą. Pirmuosius svarbius užsakymus Rosas atliko Santissima Annunziata bažnyčioje Florencijoje apie 1514-17 m., iš kurių geriausiai išlikusi Mergelės paėmimo į dangų freska. Santa Maria Nuova ligoninės direktorius buvo užsakęs Rosui darbų, tačiau pamatęs eskizus, juose vietoj šventųjų įžvelgė velnius ir atšaukė užsakymą. Po to Rosas daug dirbo vietos privatiems užsakovams, dažnai ne religinėmis temomis, sukurdamas keletą šiuo metu garsiausių savo darbų (kaip „Muzikuojantis angelas“). 1518 m. atliko užsakymą Chiesa di Ognissanti bažnyčioje („Madona su Kūdikiu ir keturi šventieji“)

„Muzikuojantis angelas“ (1518, Uficių galerija, Florencija)

Gyvenime Rosas Fiorentinas buvo išsilavinęs ir kultūringas, tačiau turėjo ekscentriškumų. Namuose laikė beždžionėlę, dėl kurios įkliūdavo į konfliktines situacijas su kaimynais ir pareigūnais. Apie 1520-21 m. Rosas dirbo Volteros mieste, kur sukūrė altoriaus ištapymą „Nuėmimas nuo kryžiaus“ vietos katedrai, šiuo metu laikomą geriausiu Roso darbu. Paveiksle aiškiai atskirtos šešėlių ir apšviestos zonos, Kristų apraudantys savo dėmesį nukreipę į kančios išgyvenimą, o ne į Kristaus kūną, tuo tarpu Kristus energingai nukabinamas egzekutorių. Grįžęs į Florenciją Rosas atliko keletą geriausių savo darbų, kaip „Mergelės Marijos vestuvės“ prestižiniam užsakymui Šv. Lauryno bazilikoje ir energija, bei jėga alsuojantį „Mozė, ginantis Ioforo dukras“ − gana neįprastos tematikos darbą. Tipiškai, Rosas nevengė iškraipyti ir padidinti savo paveikslo herojų lūpų ir akių.

1523 m. Rosas Fiorentinas persikėlė į Romą. Anot Giorgio Vasari, Romoje pamatęs antikinį ir Mikelandželo meną, Rosas liko visiškai priblokštas, kad prarado netgi sugebėjimą kurti. Vienas jo užsakymas, kurį Giorgio Vasari apgailėjo kaip patį blogiausią Roso kada nors atliktą, buvo pakabintas vienoje bažnyčioje šalia Rafaelio darbo. Ir šiuo metu Roso florentietiškas kūrybos periodas vertinamas kur kas palankiau nei vėlesniųjų metų. 1527 m. Romą užėmus plėšikaujančiai Šv. Romos imperijos kariuomenei, dailininkas paliko miestą ir dirbo keliolikoje Italijos vietų. Svarbiausias sustojimas buvo Sansepolkro mieste, kur atliko darbą „Kristaus nuėmimas nuo kryžiaus“, kuriame pasireiškė Rafaelio ir Parmidžanino įtakos. Taip pat dirbo Arece, o 1530 m. buvo Venecijoje, kur atliko darbą Pietro Aretino užsakymu.

1530 m. Rosas Fiorentinas iš Venecijos išvyko į Prancūziją, kurioje dirbo karaliaus Pranciškaus I kvietimu. Rosas greitai pelnė karaliaus palankumą ir jam buvo patikėtas atnaujintos karališkosios Fontenblo pilies dekoravimas. Čia Rosas dirbo kartu su kitu italų menininku Francesco Primaticcio. Darbai Fontenblo pilyje, vėliau pavadinti „Fontenblo mokykla“, paveikė prancūzų ir kt. Šiaurės Europos šalių menininkų kūrybą ir paskleidė Italijos manierizmo meno kryptį po Europą. Anot Giorgio Vasari, Rosas baigė gyvenimą savižudybe nusinuodydamas Fontenblo, tačiau šiuo metu labiau linkstama manyti, kad dailininkas mirė sava mirtimi 1540 m. lapkričio 14 d.

Darbų galerija

• 
  „Mergelės Marijos paėmimas į dangų“ (1517, Santissima Annuziata, Florencija)
• 
  „Jaunuolio portretas“ (apie 1518, Berlyno paveikslų galerija)
• 
  „Madona ir Kūdikis su keturiais šventaisiais“ (1518, Uficių galerija, Florencija)
• 
  „Nuėmimas nuo kryžiaus“ (1521, Valstybinė pinakoteka ir muziejus, Voltera)
• 
  „Madona su Kūdikiu“ (1522, Ermitažas, Sankt Peterburgas)
• 
  „Mergelės Marijos vestuvės“ (1523, Šv. Lauryno bazilika, Florencija)
• 
  „Mozė ginantis Ioforo dukras“ (1523, Uficių galerija, Florencija)
• 
  „Kristaus nuėmimas nuo kryžiaus“ (1528, Šv. Lauryno katedra, Sansepolkras)
• 
  „Pieta“ (iki 1540, Luvras, Paryžius)
• 
  „Diana“ (iki 1540, Fontenblo pilis, Fontenblo)

Nuorodos

• Encyclopaedia Britannica
• treccani.it
• Rosso Fiorentino WGA tinklalapyje
• Rosso Fiorentino biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2012-03-18 iš Wayback Machine projekto.