Ruja (lot. oestrus – „aistra“) – periodiškai pasikartojanti, nuo hormonų (ypač estrogeno) ir aplinkos sąlygų (pavyzdžiui, dienos ilgio ir šviesos intensyvumo) priklausoma, daugelio žinduolių rūšių (išskyrus primatus) patelės fiziologinė būklė, kurios metu organizmas pasirengia dauginimuisi.[1][2]

Ciklą sudaro priešrujis (proestrus), tikroji ruja (oestrus), porujis (diestrus) ir tarprujis (anoestrus) arba lytinio abejingumo fazė kol neprasideda naujas ciklas. Su lig priešruju pastebimi pirmieji patelės organizmo pokyčiai pasiruošimui daugintis, kurie galutinai pranyksta tik porujo etapu įvykus apvaisinimui arba fiziologinei būklei grįžus į įprastą būseną. Prieš ovuliaciją endometriumas sustorėja, pasiruošia priimti apvaisintą kiaušinėlį. Pagausėjus gimdos gleivinei išauga ir patelės noras poruotis. Rujos metu įvyksta ovuliacija (kai kurioms rūšims ji įvyksta tik kopuliacijos metu). Rujos metu pakinta lytiškai subrendusių patelių elgsena, jos prisileidžia patinus. Daugelio rūšių patelės išskiria patinus viliojančių feromonų. Rujos trukmė ir periodiškumas priklauso nuo gyvūno rūšies: stambesniųjų žinduolių patelės rujoja kartą per metus (pvz., elnių), smulkiųjų (pvz., voverių, pelių) – daug kartų.[1][2] Naminių gyvūnų ciklą gali sutrikdyti dirbtinai palaikoma šviesa ir šiluma. Pavyzdžiui, kačių lytinis ciklas priklauso nuo dienos ilgio ir šviesos intensyvumo. Kačių morčius pasireiškia mažiausiai kelis kartus per metus. Dažniausiai kalės rujoja du kartus per metus.[3][4]

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 ruja(parengė Vincas Būda). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
  2. 2,0 2,1 „Estrus“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-05-09.
  3. „Kas vyksta kačių morčiaus metu“. delfi.lt. Delfi. 2016-03-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  4. „Kas vyksta kačių morčiaus metu“. delfi.lt. Delfi. 2016-03-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  NODES
iOS 1
os 14