Samotrakės Nikė
|
| „Samotrakės Nikė“ iš arti |
|
| „Samotrakės Nikė“ Luvras, Paryžius |
Samotrakės Nikė – marmurinė Sen. Graikijos helenistinio laikotarpio II a. pr. m. e. skulptūra, vaizduojanti pergalės deivę Nikę. Viena žymiausių antikinių skulptūrų, saugoma Luvro muziejuje Paryžiuje.
Apie skulptūrą
redaguoti„Samotrakės Nikės“ skulptūra buvo iškasta 1863 m. Samotrakės salos krante prancūzų konsulo ir mėgėjo archeologo Charles Champoiseau. Tais pačiais metais persiųsta į Paryžių. 1939 m. statula sėkmingai buvo paslėpta su kitomis garsiausiomis Luvro statulomis nuo fašistų 2-ojo pasaulinio karo metu. Luvre ji eksponuojama Dariu laiptų viršuje, 2013 m. nuimta restauracijai.[1]
Statula susideda iš dviejų dalių: sparnuotos deivės Nikės statulos (aukštis − 2,75 m), iškaltos iš Paro salos marmuro, pagrindo, vaizduojančio laivą (aukštis − 2,01 m) ir pjedestalo (aukštis − 36 cm). Pagrindas ir pjedestalas iškalti iš kitokios rūšies, tamsesnio, Rodo salos Larto skaldyklų marmuro.[2] Statula stovėjo kalvos nišoje, iš kurios buvo vaizdas į dievų šventyklos teatrą Samotrakės saloje.[3]
Statula tikriausiai buvo skirta pažymėti pergalei jūrų mūšyje. Galima spėti, kad ji buvo sukurta Rodo salos gyventojų paminėti pergalei 190 m. pr. m. e. prieš Sirijos valdovą Antiochą III. Kita versija, statula gali pažymėti paskutiniojo Makedonijos karaliaus Persėjo nugalėjimą ir sučiupimą Samotrakės saloje 166 m. pr. m. e. Statulą galėjo dedikuoti Pergamono valdovai, kurie buvo romėnų sąjungininkai, kai šie įveikė makedonus.[4] Pirmą versiją palaiko Rodo salos marmuro panaudojimas, antrąją − stilistinės statulos ypatybės, kurios rodo Pergamono skulptorių mokyklos įtaką. Ant pačios statulos nėra jokių užrašų, antikiniuose šaltiniuose neminima. Gali būti, kad anksčiausiai statulą mini krikščionių rašytojas Nikostratas apie 500 m. Kitomis, mažiau paplitusiomis versijomis, statula galėjo simbolizuoti samotrakiečių jūrinį laivyną, galėjo būti pastatyta makedoniečių 323 m. pr. m. e. pažymint jų laivyno pergalę prieš atėniečius, Makedonijos karalius Demetrijus I galėjo ją užsakyti 306 m. pr. m. e., vėlgi, pažymint pergalę jūrų mūšyje. Bendru atveju laikoma, kad statula sukurta II a. pr. m. e. Statulos galva ir viena ranka neišliko. Kita ranka buvo sutrupėjusi ir iš dalies restauruota. Iš rankų padėties galima spėti, kad dešinę ranką Nikė buvo prisidėjusi prie burnos kviesdama pergalei.
Taip pat skaitykite
redaguotiIšnašos
redaguoti
- ↑ BBC News
- ↑ musee.louvre.fr Archyvuota kopija 2016-09-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Luvro tinklalapis
- ↑ yale.edu/ Archyvuota kopija 2013-12-12 iš Wayback Machine projekto.