Senovės Graikijos architektūra

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – reikia patikrinti nors terminų rašybą
Jei galite, sutvarkykite.

Senovės Graikijos architektūrai turėjo įtakos Mažosios Azijos tautų architektūra. Graikų kultūra išsiskiria humanizmu, realiu idealizuotos formos vaizdavimu. Jos kultūros klestėjimas apima tūkstantį metų, kuris skirstomas į keturias dalis:

Homerinė Graikija XI–VIII a. pr. m. e.
Archajinis laikotarpis VII–VI a. pr. m. e.
Klasikinis laikotarpis V–IV a. pr. m. e.
Helenistinis laikotarpis IV a. pr. m. e. pab. – I m. e. a.

Homerinis laikotarpis

Šiuo laikotarpiu dorėnai persikrausto iš šiaures Mikėnų kalnų ir perima dalį graikų pasaulėvaizdžio, mitologiją ir megeroną (būstą – šventyklą), ir iš jo išvysto naujus šventyklų tipus.

Archajinis laikotarpis

Šventovės statomos daugiausia tik Akropolyje.

Šventovių tipai:

megeronas;
šventovė tarp antų (dėmesys akcentuojamas ne į interjerą, nes jį mato tik žynys, o į eksterjerą);
prostilio tipo šventovė;
antiprostilio tipo šventovė;
peripterio tipo šventovė (tik dorėninio orderio, šventyklos perimetre kolonų eilė);
dipterio tipas (su dviem kolonų eilėm, jonėninio tipo).

Visos šventovės yra ant pakylos sudarytos iš trijų laiptelių. Tai stilobatas arba kreipidromas. Iš pradžių šventyklos statomos iš molio plytų ir medžio. Atsiradus akmeninei architektūrai atsirado ir orderis („ordos“ – tvarka). „Dievo namas“ turėjo būti gražus ir atitikti žmogaus proporcijas, turėti tam tikrą tvarką.

Kiekvienam dievui reikėjo parinkti tam tikrą orderį, taip pat dar ir išreikšti jo išskirtinumą ir asmenines savybes, todėl atsirado modulis. Modulis suteikia orderiui arba grakštumo, arba sunkumo.

Dorėninis orderis

Dorėninio orderio kolonos stiebas neturi bazės, kaneliūros aštrios. Kapitelis sudarytas iš abako ir echinos. Ant kolonų dedamas konstruktyvi sija – architravas. Virš jo frizas, kuris buvo puoštas triglifais (išlikę iš tų laikų, kai kolonos dar buvo medinės, jie neleisdavo vandeniui teketi per koloną) ir metopomis. Po triglifais yra šeši trikampio formos gutai, vaizduojantys vandens lašus. Virš frizo yra karnizas, jis turi symą (įlenkimą, kuris neleidžia lietaus vandeniui bėgti per sieną). Frizas, karnizas ir architravas sudaro antablementą. Ant antablemento yra medinė konstrukcija, o ant jos stogas dengtas čerpėmis. Šis orderis buvo sukurtas per Homerinį laikotarpį.

Jonėninis orderis

Jis yra kitokio modulio, stovi ant stilobato, turi „spyruokliuojančią“ bazę ir kaneliūrą su takeliais. Jonėninės kolonos stiebo entazė daug mažesnė, o kapitelis su voliutomis. Architravas turi padalinimus. Frizas puoštas ištisa reljefų juosta. Karnizas su syma. Voliutos iš pradžių buvo tik iš fasadinės pusės. Rytų kraštuose reljefinė juosta yra ir prie bazės. Šis orderis buvo sukurtas per Klasikinį laikotarpį.

Korintinis orderis

Jo kolonos stiebas yra aukščiausias iš visų orderių, bazė lengvesnė. Stiebo kaneliūros su takeliais, o entazė nežymi. Kapitelis iš stilizuoto akanto lapų krepšelio. Architravas siauresnis, sudalintas į tris dalis. Frizas taip pat siauresnis su reljefine juosta. Karnizo apačioje yra dantukai. Tai puošniausias orderis. Šis orderis buvo sukurtas per Helenizmo epochą.

Pagal šiuos orderius pastatai charakterizuojami į moteriškus ir vyriškus. Kartais orderiai derinami tarpusavyje (pvz., Apolono šventykla turi visus tris orderius)

Dorėninis orderis labiausiai išplitęs Peloponese, Italijoje, Sicilijoje. Jonėninis – Mažojoje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose.

Klasikinis laikotarpis

Šis laikotarpis toliau skirstomas į:

ankstyvąją klasiką 490–450 m. pr. m. e.
aukštąją klasiką 450–410 m. pr. m. e.
vėlyvąją klasiką 404–335 m. pr. m. e.

Ankstyvoji klasika

Prasideda karo laiku. Šis laikotarpis – tai ieškojimai, kaip panaudoti mitologiją ir skulptūrines formas. Atėnės šventykla Egino saloje turi šešių kolonų peripterį, vyrišką (dorėninį) orderį, kolonos gan grakščios.

Dzeuso šventykloje naudojamas aukso pjūvis, išsprendžiamos ilgio, pločio proporcijos, atsiranda šešių kolonų peripterio pastatas, platinama centrinė nava (ten penkiolikos metrų Dzeuso statula), skirtingas rytinio ir vakarinio frontonų apipavidalinimas. Vakariniame fasade vaizduojamas Apolonas, stebintis graikų kovą su kentaurais, rytiniame – Pilopso ir Anomajo imtynės, nuo kurių prasidėjo Olimpinės žaidynės.

Aukštoji klasika

Prasidėjo po Atėnų sukilimo, valdant Perikletui. Atėnų architektas Fidijas ant Atėnų kalvos stato Akropolį, deivei Atėnei skirtą šventyklą – Partenoną. Jis tarpusavyje derina orderius. Atėnų Akropolis pastatytas iš įvairių rūšių marmuro. Kelias, kuriuo eidavo eisena, prasideda propirėjais (vartais, kurie turėjo atrodyti tvirti), toliau už jų pinotika ir biblioteka (Dorėninio orderio), toliau aikštė, kurioje Partenonas (su aštuonių kolonų peripteriu, naudojamas aukso pjūvis). Partenono fasade Poseidono ir Atėnės mitas. Virš kolonų pastatą juosia dvylikos metrų aukščio reljefinis frizas. Partenono architektai – Ichtinas ir Kalichratas.

Graikų vėlyvoji klasika

Prasideda krizės laikotarpiu. Tuo metu išauga Sparta, Periklį nušalina nuo vadovavimo. Kyla Peloponeso karas, aplinka tampa nestabili. Graikų architektus domina visuomeninės paskirties pastatai (gimnazijos, sporto mokyklos, teatrai, bibliotekos ir t. t.) Teatrai kilo iš Dioniso švenčių. Teatrai statomi ant puslankiu išsidėsčiusių kalvų. Teatrą sudaro teatronas (žiūrovų vietos, išdėliotos puslankiu), archesa (teatro centre) ir skena (jau vėliau pastatyta aktoriams persirengti su trimis durimis, uždaranti visą teatro erdvę). Statomi memorialiniai paminklai: mauzolos, mauzoliejai – monumentalūs antkapiniai pastatai. Pirmasis mauzoliejus buvo pastatytas Mauzolai, tai Halikrato mauzoliejus.

Helenistinis laikotarpis

Paspartėjus ekonominei raidai, dėl atsiradusių naujų kolonijų, į kurias buvo eksportuojamos graikų prekės, prekybinių kelių sankirtose kuriasi nauji miestai. Juose diegiama hipodaminė sistema. Į miestą ateinantys keliai grįsti, kvartalai sutvarkyti tiksliai. Miesto centrą sudaro agora – turgaus aikštė apjuosta kolonomis su stojomis (stoginėmis). Statomos bibliotekos ir kiti visuomeniniai pastatai, sudarantys miesto centrą. Dėl geografinės padėties ir naudingųjų iškasenų skirtumų keičiasi medžiagos, iš kurių statomi orderiniai pastatai. Ypatingai išplinta perestiliniai kiemai. Architektūroje pritaikomi moksliniai pasiekimai. Milito bulefterijus – turi Rytam būdingą altorių, teatroną, susirinkimų salę, primena antiprostilinio tipo šventovę. Aleksandrija pertvarkoma pagal hipodaminę sistemą. Atsiranda parko teritorijos. Faroso bokštas – švyturys, egiptietiško dydžio, nors naudojama orderinė sistema.