Senovės Makedonija
Senovės Makedonija – senovinis istorinis regionas Balkanų centrinėje dalyje (dab. Graikijos Makedonijoje). Jos gyventojai buvo antikiniai makedonai.
| Graikijos istorinis regionas Makedonija (Μακεδονία) | |
|---|---|
| |
| Šalis | Makedonijos regionas |
| Tautos | Makedonai |
| Valstybės | Makedonijos karalystė |
| Miestai | Aigai, Pela, Tesalonikai |
| Vėlesnis pav. | Makedonija |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
 | |
Senovės Makedonija apėmė gerokai mažesnes teritorijas nei dabartinis Makedonijos regionas. Dabartinis Makedonijos regionas be senovės Makedonijos apima ir senovės Pajoniją šiaurėje.
Geografija
redaguoti
Regionas buvo vienas iš negraikiškai kalbančių („barbariškų“) Senovės Graikijos istorinių regionų, kuris pietuose lietėsi su Tesalija (riba buvo ties Olimpo kalnu), vakaruose – su Epyru (skyrė Pindo kalnai), rytuose – su Trakija. Šiaurėje buvo Pajonija.
Pats regionas nebuvo geografiškai ir kultūriškai vieningas, ir buvo dalijamas į daug smulkesnių subregionų:
- Žemutinė Makedonija (gr. Ἠμαθία = Emathia)
- Botija – svarbiausias, žemumų regionas, iš kurio kilo Makedonijos karalystė, drėkinamas Ludijo, Aksijo, Haliakmono upių.
- Pierija – pajūrio žemumų sritys į pietus nuo Botijos
- Bizaltija, Krestonija – kalnuotos sritys į rytus nuo Botijos.
- Migdonija, Chalkidikė, Antemus, Botikė – regionai Chalkidikės pusiasalyje, kolonizuoti graikų.
- Sintikė, Edomantikė, Edonis, Pieris – ryčiausios teritorijos, esančios netoli Trakijos ir gyventos trakų genčių.
- Aukštutinė Makedonija (gr. Ἄνω Μακεδονία = Ánō Makedonía) – kalnuotos teritorijos į vakarus nuo Botijos, kurios skirstytos į subregionus Deriopas, Linkestis, Eordaja, Orestis, Elimėja, Paravaja ir Timfaja.
Istorija
redaguotiNepriklausomybės laikotarpis
redaguoti
I tūkst. pr. m. e. viduryje Makedonijoje buvo bent trys gentiniai susivienijimai, vadinamosios lygos. Makedonijos lyga susiformavo I tūkst. pr. m. e. I pusėje derlingame Botijos subregione. Turbūt VIII a. pr m. e. pabaigoje ar VII a. pradžioje čia įsitvirtino Argeadų dinastija, kuri kildino save iš Argolidės regiono. Tuo metu buvo įkurta senoji Makedonijos sostinė Aigai. Pamažu valdovų įtaka konsolidavo visą Botiją. Jau V a. pr. m. e. Makedonijos karalystė ėmė plėsti savo teritorijas į kalnuotas sritis rytuose ir pietuose, iki 431 m. pr. m. e. užimdama Migdoniją, Krestoniją, Bizaltiją, Pieriją. Po šios plėtros, apie 400 m. pr. m. e. sostinė buvo perkelta į Pelą. Šiek tiek vėliau, valdant Amynthas III (393–370), Makedonija išplėtė teritorijas į Vakarus, užimdama visą Aukštutinę Makedoniją. Taip susikūrė Makedonijos lyga – makedonų genčių konfederacija, valdoma iš Pelos.
Tuo pat metu Makedonijos pajūrio regionai (Chalkidikė, Antemus, Botikė) jau buvo aktyviai kolonizuoti graikų, ir čia įsikūrė daugybė nepriklausomų polių, kurie 478 m. pr. m. e. įsijungė į Delo sąjungą. Apie 430 m. pr. m. e. dauguma jų susibūrė į Chalkidikės lygą, vadovaujamą Olinto miesto. Kita dalis polių į vakarus nuo jų, būrėsi į Botikės lygą.
Makedonijos lyga buvo toli nuo kitų graikų miestų valstybių, todėl mažai kišosi į Klasikinės Graikijos karus ir sąjungas. Nepaisant to, IV a. pr. m. e. ji palengva įsitraukė į graikų pasaulio įvykius. Valdant Pilypui II (359–336 m. pr. m. e.) Makedonijos karalystė pertvarkė savo armiją ir pradėjo sparčią ekspansiją, užimdama Pajoniją, didelę dalį Trakijos, o vėliau ir pagrindinę savo priešę Chalkidikės lygą. Tokiu būdu sukurta galinga Makedonijos karalystė.
356–352 m. pr. m. e. Graikijoje vykstantis Trečiasis Šventasis karas leido Makedonijai pirmą kartą aktyviai įsikišti į Graikų reikalus. 346 m. pr. m. e. Makedonija tapo lemiama jėga, pabaigusia graikų karus, ir tokiu būdu įgijusia čia sprendžiamąją galią. Po 338 m. pr. m. e. Cheronėjos mūšio beveik visa Graikija tapo pavaldi Makedonijai, ir čia sukurta šiai pavaldi Korinto lyga.
Makedonijos karalystės agresijos dėka Makedonijos regionas tapo centriniu tuometinio pasaulio regionu. Pilypo II sūnus Aleksandras Makedonietis (356–323 m. pr. m. e.) išplėtė Makedonijos valdas, trumpam sukurdamas galingą imperiją, rytuose siekiančią Indo upę.
Po Aleksandro Makedoniečio mirties jo generolai pradėjo kovoti dėl valdžios, suardydami jo imperiją į keletą naujai įkurtų karalysčių. Makedonija, valdžiusi visą Balkanų pusiasalį, su sostine Tesalonikuose, buvo viena jų. Šioje karalystėje tarpusavyje kovojo dviejų dinastijų, Antipatridų ir Antigonidų atstovai, iš kurių galutinai įsitvirtino pastarieji. Antigonidai Makedonijos soste buvo iki 146 m. pr. m. e., kai juos galutinai nugalėjo romėnai.
Romos valstybės dalis
redaguotiNuo 215 m. pr. m. e. Roma kišosi į Makedonijos reikalus. Dėl to kilo Pirmasis Makedonijos karas, o 198 m. pr. m. e. – Antrasis Makedonijos karas. 171 m. pr. m. e. Roma paskelbė Makedonijai dar vieną karą. Makedonijos armija neprilygo romėnams, o karalius Persėjas nesugebėjo graikų miestų įtikinti jam padėti. 168 m. pr. m. e. Makedonija buvo nugalėta, Persėjas buvo pagautas ir nugabentas į Romą. Nuo tada Makedonija buvo įjungta į Romos imperiją, joje įkurta Makedonijos provincija.