Senovės graikų kalbos gramatika

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – straipsnio aptariamai gramatikos apžvalgai trūksta visumos Jei galite, sutvarkykite.

Senovės graikų gramatika – morfologiškai sudėtinga ir išsaugojusi archajiškų protoindoeuropiečių prokalbės morfologijos bruožų kalba. Daiktavardžiai, būdvardžiai, įvardžiai, artikeliai, skaitvardžiai ir ypač veiksmažodžiai gausiai kaitomi.

Senovės graikų kalba istoriškai anksti išsiskyrė į daugybę skirtingų tarmių. Skirtingi graikų autoriai rašė skirtingomis tarmėmis, kurių visų gramatinės formos šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, Herodoto istorija ir Hipokrato medicinos darbai parašyti jonėnų tarme, Sapfo eilėraščiai ajolų tarme, Pindaro odės dorėnų tarme, o Homero eilėraščiai parašyti mišria tarme, daugiausia jonėnine su daugybe archajiškų ir poetiškų formų. Vėlesnė koinė graikų kalbos gramatika (graikų kalbos forma, tapusi lingua franca helenistiniame pasaulyje) taip pat šiek tiek skiriasi nuo klasikinės graikų kalbos.

Pirmaisiais mūsų eros amžiais kilo reakcija prieš koinė graikų kalbą, graikai atsigręžė į V–IV a. pr. m. e. Atėnus, pradėjo kalbėti ir rašyti Atikos tarme. Šią įsigalėjusią tarmę perėmė Bizantija. Bizantijos laikais IV–XV a. Atikos tarmė buvo laikoma gryniausia graikų kalba. Šiai tradicijai nusistovėjus šiandien kalbant ir rašant apie senovės graikų kalbos gramatiką turima galvoje tik senovės Atikos tarmę (dar vadinama Klasikine graikų kalba), vartotą Tukidido ir Ksenofonto veikaluose, Aristofano komedijose, Platono filosofiniuose dialoguose bei Lisijo ir Demosteno kalbose.

Fonetika

Alfabetas

Senovės graikų kalba parašyta savu alfabetu, kuris kilęs iš finikiečių abėcėlės. Yra 24 raidės:

Didžiosios

Α

Β

Γ

Δ

Ε

Ζ

Η

Θ

Ι

Κ

Λ

Μ

Ν

Ξ

Ο

Π

Ρ

Σ

Τ

Υ

Φ

Χ

Ψ

Ω

Mažosios

α

β

γ

δ

ε

ζ

η

θ

ι

κ

λ

μ

ν

ξ

ο

π

ρ

σ, ς

τ

υ

φ

χ

ψ

ω

Tarimas

a

b

g

d

e

dz

ē

th

i

k

l

m

n

ks

o

p

r

s

t

iu

ph (f)

kh (ch)

ps

ō

Klasikinio laikotarpio užrašai liudija, kad tuo metu graikų kalba buvo rašoma vien didžiosiomis raidėmis, be tarpų skiriančių žodžius.

Morfologija

Artikeliai

Graikų kalba turi artikelį, atsiradusį iš parodomojo įvardžio (atitinkančio lietuvių kalbos įvardį tas). Artikelis vartojamas, kai kalbama apie jau žinomą daiktą: ἄνθρωπος „žmogus“, ὁ ἄνθρωπος „tas žmogus“ (žmogus, kurį mes jau žinome kalbamame kontekste).

	Vienaskaita			Daugiskaita
Nominativus	ὁ	ἡ	τό	οἱ	αἱ	τά
Genitivus	τοῦ	τῆς	τοῦ	τῶν	τῶν	τῶν
Dativus	τῷ	τῇ	τῷ	τοῖς	ταῖς	τοῖς
Accusativus	τόν	τήν	τόν	τοὺς	τὰς	τά

Daiktavardžiai

Senovės graikų kalboje visi daiktavardžiai skirstomi pagal gramatinę giminę (vyriškoji, moteriškoji, niekatroji) ir vartojami skaičiumi (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita). Pagal funkciją sakinyje jų forma keičiasi į vieną iš penkių linksnių (vardininkas, kilmininkas, įnagininkas, galininkas).

1. Pirmoji linksniuotė, tai ᾱ linksniuotė, atitinkanti kitų IDE kalbų ā linksniuotę.
2. Antroji linksniuotė, tai ο-kamieniai žodžiai, atitinkantys lotynų kalbos o-kamienius ir lietuvių kalbos a-kamienius žodžius.
3. Trečioji linksniuotė labai įvairi, apimanti priebalsinius ir balsinius kamienus. Vienaskaitos vardininkas arba turi galūnę -ς , arba galūnės neturi. Prieš vardininko galūnę esantis balsis dažnai pailginamas. Šauksmininkas dažniausiai būna be galūnės – grynas kamienas.

	Pirmoji linksniuotė			Antroji linksniuotė
	Moteriška g.			Vyriška g.		Niekatroji g.
	Artikelis	-α	-η	Artikelis		Artikelis
Nom. Gen. Dat. Acc. Voc.	ἡ τῆς τῇ τήν ὦ	χώρ-α χώρ-ας χώρ-ᾳ χώρ-αν χώρ-α	τέχν-η τέχν-ης τέχν-ῃ τέχν-ην τέχν-η	ὁ τοῦ τῷ τόν ὦ	λόγ-ος λόγ-ου λόγ-ῳ λόγ-ον λόγ-οι	τὸ τοῦ τῷ τὸ ὦ	δῶρ-ον δῶρ-ου δώρ-ῳ δῶρ-ον δῶρ-ον
Nom. Gen. Dat. Acc. Voc.	αἱ τῶν ταῖς τὰς ὦ	χώρ-αι χωρ-ῶν χώρ-αις χώρ-ας χώρ-αι	τέχν-αι τέχν-ῶν τέχν-αις τέχν-ας τέχν-αι	οἱ τῶν τοῖς τοὺς ὦ	λόγ-οι λόγ-ων λόγ-οις λόγ-ους λόγ-οι	τὰ τῶν τοῖς τὰ ὦ	δῶρ-α δώρ-ων δώρ-οις δῶρ-α δῶρ-α

Įvardžiai

Trečiojo asmens įvardį atstoja netiesioginiai įvardžio αὐτός linksniai. Kai norima pabrėžti trečiojo asmens vardininką, vartojamas ἐνείκος arba οὗτος.

Veiksmažodžiai

Senovės graikų kalbos veiksmažodžiai turi keturias nuosakas (tiesioginė, liepiamoji, subjunktyvą, optatyvą), tris rūšis (veikiamoji, neveikiamoji, medium), tris asmenis (pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį), tris gramatinius skaičius (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita) ir šešis laikus (praesens, futurum, perfectum, imperfectum, aoristus, plusquamperfectum).

Yra dvi pagrindinės galūnių rūšys: pirminės galūnės (vartojamos praesens ir futurum indicativi, coniunctivi formose) ir antrinės galūnės (praeities laikų ir optatyvo formose). Nuo pagrindinių galūnių šiek tiek skiriasi liepiamosios nuosakos galūnės bei perfektas ir pluskvamperfekto galūnės.

	Indicativus	Imperfectum	Coniunctivus	Optativus	Imperativus	Infinitivus
	Activum
Praesens	παιδεύ-ω παιδεύ-εις παιδεύ-ει παιδεύ-ομεν παιδεύ-ετε παιδεύ-ουσι(ν)	ἐ-παιδεύ-ον ἐ-παιδεύ-ες ἐ-παιδεύ-ε(ν) ἐ-παιδεύ-ομεν ἐ-παιδεύ-ετε ἐ-παιδεύ-ον	παιδεύ-ω παιδεύ-ῃς παιδεύ-ῃ παιδεύ-ωμεν παιδεύ-ητε παιδεύ-ωσι(ν)	παιδεύ-οι-μι παιδεύ-οι-ς παιδεύ-οι παιδεύ-οι-μεν παιδεύ-οι-τε παιδεύ-οι-εν	παίδευ-ε παιδευ-έτω παιδεύ-ετε παιδευ-όντων	παιδεύ-ειν
Futurum	παιδεύ-σ-ω παιδεύ-σ-εις παιδεύ-σ-ει παιδεύ-σ-ομεν παιδεύ-σ-ετε παιδεύ-σ-ουσι(ν)			παιδεύ-σ-οι-μι παιδεύ-σ-οι-ς παιδεύ-σ-οι παιδεύ-σ-οι-μεν παιδεύ-σ-οι-τε παιδεύ-σ-οι-εν		παιδεύ-σ-ειν
Aoristus	ἐ-παιδεύ-σα ἐ-παιδεύ-σα-ς ἐ-παιδεύ-σε(ν) ἐ-παιδεύ-σα-μεν ἐ-παιδεύ-σα-τε ἐ-παιδεύ-σα-ν		παιδεύ-σ-ω παιδεύ-σ-ῃς παιδεύ-σ-ῃ παιδεύ-σ-ωμεν παιδεύ-σ-ητε παιδεύ-σ-ωσι(ν)	παιδεύ-σαι-μι παιδεύ-σαι-ς, -σειας παιδεύ-σαι, -σειε(ν) παιδεύ-σαι-μεν παιδεύ-σαι-τε παιδεύ-σαι-εν, -σεια(ν)	παίδευ-σον παιδευ-σά-τω παιδεύ-σά-τε παιδευ-σά-ντων	παιδεῡ-σαι
Perfectum	πε-παίδευ-κα πε-παίδευ-κα-ς πε-παίδευ-κε(ν) πε-παιδεύ-κα-μεν πε-παιδεύ-κα-τε πε-παιδεύ-κα-σι(ν)	ἐ-πε-παίδευ-κειν, -κη ἐ-πε-παίδευ-κεις, -κης ἐ-πε-παίδευ-κει ἐ-πε-παιδεύ-κε-μεν ἐ-πε-παιδεύ-κε-τε ἐ-πε-παιδεύ-κε-σαν	πε-παιδεύ-κ-ω πε-παιδεύ-κ-ῃς πε-παιδεύ-κ-ῃ πε-παιδεύ-κ-ωμεν πε-παιδεύ-κ-ητε πε-παιδεύ-κ-ωσι(ν)	πε-παιδεύ-κ-οι-μι πε-παιδεύ-κ-οι-ς πε-παιδεύ-κ-οι πε-παιδεύ-κ-οι-μεν πε-παιδεύ-κ-οι-τε πε-παιδεύ-κ-οι-εν	πε-παίδευ-σο πε-παιδεύ-σθς πε-παίδευ-σθε πε-παιδεύ-σθων	πε-παιδευ-κέναι
	Medium–Passivum
Praesens	παιδεύ-ομαι παιδεύ-ῃ παιδεύ-εται παιδευ-όμεθα παιδεύ-εσθε παιδεύ-ονται	ἐ-παιδεύ-μην ἐ-παιδεύ-ου ἐ-παιδεύ-ετο ἐ-παιδευ-όμεθα ἐ-παιδεύ-εσθε ἐ-παιδεύ-οντο	παιδεύ-ωμαι παιδεύ-ῃ παιδεύ-ηται παιδευ-ώμεθα παιδεύ-ησθε παιδεύ-ωνται	παιδευ-οί-μην παιδεύ-οι-ο παιδεύ-οι-το παιδευ-οί-μεθα παιδεύ-οι-σθε παιδεύ-οι-ντο	παιδεύ-ου παιδευ-έσθω παιδεύ-εσθε παιδευ-έσθων	παιδεύ-εσθαι
Perfectum	πε-παίδευ-μαι πε-παίδευ-σαι πε-παίδευ-ται πε-παιδεύ-μεθα πε-παιδεύ-σθε πε-παίδευ-νται				πε-παίδευ-σο πε-παιδεύ-σθω πε-παιδεύ-σθε πε-παιδεύ-σθων	πε-παιδεύ-σθαι
	Medium
Futurum	παιδεύ-σ-ομαι παιδεύ-σ-ῃ παιδεύ-σ-εται παιδευ-σ-όμεθα παιδεύ-σ-εσθε παιδεύ-σ-ονται			παιδευ-σ-οί-μην παιδεύ-σ-οι-ο παιδεύ-σ-οι-το παιδευ-σ-οί-μεθα παιδεύ-σ-οι-σθε παιδεύ-σ-οι-ντο		παιδεύ-σ-εσθαι
Aoristus	ἐ-παιδευ-σά-μην ἐ-παιδεύ-σω ἐ-παιδεύ-σα-το ἐ-παιδευ-σά-μεθα ἐ-παιδεύ-σα-σθε ἐ-παιδεύ-σα-ντο		παιδεύ-σ-ωμαι παιδεύ-σ-ῃ παιδεύ-σ-ηται παιδευ-σ-ώμεθα παιδεύ-σ-ησθε παιδεύ-σ-ωνται	παιδευ-σαί-μην παιδεύ-σαι-ο παιδεύ-σαι-το παιδευ-σαί-μεθα παιδεύ-σαι-σθε παιδεύ-σαι-ντο	παιδεύ-σαι παιδευ-σάστω παιδεύ-σασθε παιδευ-σάσθων	παιδεύ-σα-σθαι
	Passivum
Futurum	παιδευ-θή-σ-ομαι παιδευ-θή-σ-ῃ παιδευ-θή-σ-εται παιδευ-θή-σ-όμεθα παιδευ-θή-σ-εσθε παιδευ-θή-σ-ονται			παιδευ-θή-σ-οί-μην παιδευ-θή-σ-οι-ο παιδευ-θή-σ-οι-το παιδευ-θή-σ-οί-μεθα παιδευ-θή-σ-οι-σθε παιδευ-θή-σ-οι-ντο		παιδευ-θή-σ-εσθαι
Aoristus	ἐ-παιδεύ-θη-ν ἐ-παιδεύ-θη-ς ἐ-παιδεύ-θη ἐ-παιδεύ-θη-μεν ἐ-παιδεύ-θη-τε ἐ-παιδεύ-θη-σαν		παιδεύ-θ-ῶ παιδεύ-θ-ῇς παιδεύ-θ-ῇ παιδευ-θ-ώμεν παιδεύ-θ-ῆτε παιδεύ-θ-ῶσι(ν)	παιδευ-θεί-ην παιδευ-θεί-ης παιδευ-θεί-η παιδευ-θεῖ-μεν παιδευ-θεῖ-τε παιδευ-θεῖ-εν	παιδεύ-θητι παιδευ-θήτω παιδεύ-θητε παιδευ-θέντων	παιδεύ-θῆναι

Šaltiniai

• Račkauskas, Merkelis (1930). Graikų kalbos gramatika I dalis: Fonetika ir Morfologija. Marijampolė: Marijonų spaustuvė.
• Račkauskas, Merkelis (1934). Graikų kalbos gramatika II dalis: Sintaksė. Marijampolė: Marijonų spaustuvė.
• Dumčius, Jonas (1989). Graikų kalba – Ἑλληνικὴ γλῶττα: Vadovėlis respublikos aukštųjų mokyklų filologijos specialybės studentams. Vilnius: Mokslas. ISBN 5-420-00161-6.
• van Emde Boas, E., Rijksbaron, A., Huitink, L., & de Bakker, M. (2019). Cambridge Grammar of Classical Greek. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 9780521127295.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)