Setas (dievas)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Setas (reikšmės).
Setas arba Sutechas (St, Swthi, Suth, graik Seth) egiptiečių mitologijoje – vienas iš prieštaringiausių panteono dievų: „svetimų žemių“ (dykumos) ir audros dievas, piktasis Ozyrio žudikas, Horo priešininkas ir varžovas, savojo Nilo slėnio dievas, gerasis dievų ir faraonų globėjas. Atstovauja aukštutiniam Egiptui ir raudonai dykumų žemei.
| Senovės Egipto dievybė: Set (stẖ) | |||
|---|---|---|---|
 | |||
| Užrašymas: |
| ||
| Klasė: | Gamtos dievybė | ||
| Globoja: | dykumą, audrą, chaosą | ||
| Tėvai: | Gebas ir Nut | ||
| Sutuoktinis: | Neftidė | ||
| Garbinimo centras: | Ombos, Oksirinchas | ||
| Gyvūnas: | šakalas | ||
Vergilijaus „Eneidoje“ Setas yra vienas iš keturių žemės dievo Gebo ir dangaus deivės Nut vaikų, Ozyrio, Izidės ir Neftidės brolis, Neftidės vyras, prievarta siekęs jos meilės. Horo Vyresniojo brolis ir amžinas priešininkas. Poroje su Horu išreiškia kosmoso vienybę, kurią simbolizuoja faraonas.
Seto šventieji gyvūnai yra krokodilas, antilopė, asilas, kiaulė, skorpionas, begemotas. Jį simbolizuoja Didieji Grįžulo Ratai arba Slibino žvaigždynas.
Kultas
redaguoti
Įvairiais Egipto istorijos laikotarpiais labiau išryškėdavo viena ar kita Seto funkcija.
Manoma, kad Seto kultas atsirado Ombe (pietiniame Egipte) ir Herakleopolyje. III tūkst. pr. m. e. paplito po visą Egiptą.
Senosios Karalystės laikais Setas buvo laikomas geruoju dievu – kartu su Horu jis yra valdovų globėjas, jo vardu tituluojami daugelis karalių. Setas artimas dievui Ra, padeda šiam grumtis su tamsą ir blogį įkūnijančiu Apopu. Kai kuriose vietose toks požiūris į Setą išliko iki pat IV a. pr. m. e.
Hiksų viešpatavimo laikais (1700-1550 m. pr. m. e.) įvyko esminių permainų vertinant Setą. Jis imtas tapatinti su vakarų semitų dievu Baalu, jo žmona buvo laikoma karingoji vakarų semitų deivė Anat. Dėl to, vaizduojant Setą, nuolat pabrėžiama jo jėga, galybė ir smurtas, kaip audros ir dykumų valdovo funkcijos. Dėl šių ypatybių XIX dinastijos faraonai (XIV–XII a. pr. m. e.) pasirinko Setą vienu iš savo „asmeninių dievų“.
Apie VIII a. pr. m. e. Seto paveiksle įsivyravo neigiamos ypatybės, ryškiai atsiskleidusios mitų apie Ozyrį cikle, kur Setas yra pavydus ir piktas gerojo Ozyrio brolis, blogio ir prievartos, griaunamųjų jėgų bei nuosmukio personifikacija. Setas užmuša Ozyrį ir išdidžiai pareikalauja jo sosto, tačiau Horas Jaunesnysis dvikovoje nugali Setą. Setas įkūnija tik tamsiąsias jėgas ir svetimšalius užkariautojus. Jo statulos pradedamos naikinti. Graikų mitologijoje tapatinamas su Poseidonu ir Tifonu.