Sinkopė (medicina)
Kitos reikšmės – Sinkopė (reikšmės).
| Sinkopė (apalpimas) | |
 „Apalpimas“, Pietro Longhi (1702–1785 m.) | |
| ICD-10 | R55 |
|---|---|
| ICD-9 | 780.2 |
| LigųDB | 27303 |
Sinkopė – medicininis terminas, apibūdinantis nualpimą ar sąmonės ir laikysenos netekimą, kuris yra laikinas, apibūdinamas greita pradžia, reta trukme ir savaiminiu atsigavimu dėl bendros smegenų hipoperfuzijos (nepakankamas kraujo tekėjimas į smegenis), kuris dažniausiai yra hipotenzijos (žemo kraujospūdžio) rezultatas. Sinkopė kartais pasireiškia su epilepsiškais traukuliais, kontūzija ar smegenų kraujagyslių sužeidimu ir sinkopė yra atskirtina nuo komos, ilgesnio sąmonės netekimo. Šį nesuderinamumą galima išvysti ir literatūroje. Daugelis sinkopės formų įvyksta prieš prodrominę būseną, į kurią įeina: galvos svaigimas, regos netekimas (laikinas), klausos netekimas (laikinas), skausmo ir lytėjimo netekimas (laikinas), pykinimas ir pilvo diskomfortas, silpnumas, prakaitavimas, karščio jautimas, smarkus širdies plakimas ir kiti reiškiniai, kurie, jei neprogresuoja į sąmonės ir laikysenos tonuso netekimą, yra dažnai nurodomi kaip presinkopė.[1]
Egzistuoja trys plačios sinkopės kategorijos, kurios sudaro pagrindines sinkopių rūšis:
- kardiogeninė,
- refleksinė (dėl nervų sistemos)
- ortostatinės hipotenzijos
Kardiogeninei kategorijai priskiriamos sinkopės rūšys turi didesnę tikimybę sukelti mirtį, todėl yra svarbu skubiai suteikti gydymą. Nors kardiogeninė sinkopė yra daugiausia paplitusi tarp pagyvenusio amžiaus pacientų, bet simptomų, kaip antai aritmija, obstrukcinės, ischeminės ar kardiomiopatinės sinkopės, priežastys ir kraujo apytakos nepakankamumas yra svarbus visiems pacientams.
Refleksinės sinkopės diagnozavimui svarbiausia klinikinė ligos istorija. Fizinis ištyrimas ir elektrokardiograma yra dalis pirminio sinkopės įvertinimo bei kiti daugiau specifiški įrankiai, kaip kad implantuojamas cikliškai įrašantis aparatas, taip pat gali būti reikalingas kliniškai neaiškiais atvejais.
Sinkopė yra itin dažna, įvykstanti didžiajai daliai dviejų amžiaus grupių pacientams, kaip kad paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Bent viena sinkopė per gyvenimą yra ištikusi nuo 40 iki 50 procentų bendros populiacijos. Apalpimas sudaro nuo 1 iki 3 procentų visų skubiosios medicinos pagalbos iškvietimų bei nuo 1 iki 6 procentų visų siuntimų į ligonines.[2][3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Reeves, Alexander g; Swenson, Rand S. „Chapter 14: Evaluation of the Dizzy Patient“. Disorders of the nervous system: a primer. Dartmouth Medical School. Suarchyvuotas originalas 2018-11-27. Nuoroda tikrinta 2012-01-06.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Ruwald MH, Hansen ML, Lamberts M; et al. (2012 m. spalio mėn.). „The relation between age, sex, comorbidity, and pharmacotherapy and the risk of syncope: a Danish nationwide study“. Europace. 14 (10): 1506–14. doi:10.1093/europace/eus154. PMID 22588456.
{{cite journal}}: Explicit use of et al. in:|author=(pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Sun BC, Emond JA, Camargo CA (2004 m. spalio mėn.). „Characteristics and admission patterns of patients presenting with syncope to U.S. emergency departments, 1992-2000“. Acad Emerg Med. 11 (10): 1029–34. doi:10.1197/j.aem.2004.05.032. PMID 15466144.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link).