Smulkiažiedė gegužraibė
| Neotinea ustulata Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos |
|---|
 Smulkiažiedė gegužraibė (Neotinea ustulata) |
| Mokslinė klasifikacija |
Smulkiažiedė gegužraibė[1] (Neotinea ustulata) – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas. Paplitęs daugiausia Pietų ir Vidurio Europoje, ypač Ispanijoje ir Graikijoje, šiaurėje arealas siekia Angliją, pietų Švediją, rytuose – Uralą ir Kaukazą.[2]
Augalas žolinis, status, 10-20 cm aukščio. Lapai paprasti ištisiniai, lygiakraščiai su stiebą apimančiomis makštimis. Žiedai maži, susitelkę į žiedyną – kekę, iki 1 cm ilgio, lūpa balta, raudonai taškuota, šalmas pusrutuliškas, purpurinis. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Turi šakniagumbius. Būdingas vaisius – dėžutė, kurioje subręsta daug smulkių, vėjo platinamų sėklų. Augalai vystosi ilgai, nuo sėklos sudygimo iki žydėjimo praeina 10–15 metų.[3]
Augalas šviesomėgis, auga šiltuose šlaituose, sausose ar vidutinio drėgnumo šienaujamose ir ganomose žemažolėse pievose.
Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje žinoma 15 šios rūšies radaviečių. Daugiausia radaviečių žinoma šiaurinėje šalies dalyje, tačiau viena gyvybingiausių populiacijų yra Varėnos rajone.[3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Svarstyti Lietuvoje savaime augančių gegužraibinių šeimos augalų pavadinimai Archyvuota kopija 2021-03-06 iš Wayback Machine projekto., VLKK, 2006-02-28.
- ↑ Neotinea ustulata, Kew Plants & Fungi. Kew Royal Botanic Gardens.
- ↑ 3,0 3,1 Lietuvos griežtai saugomos rūšys, sudarė Gintautas Vaitonis. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, 2015.
