Spartakas (filmas)

Spartakas

PavadinimasSpartacus
Kilmės šalis JAV
RežisieriusStanley Kubrick
Scenaristas (-ai)Dalton Trumbo
VaidinaKirk Douglas
Laurence Olivier
Jean Simmons
Peter Ustinov
John Ireland
Tony Curtis
Metai1960
Žanrasistorinis, drama
Trukmė198 min.
Kalbaanglų
PlatintojasUniversal International
Biudžetas12 mln. JAV dol.
Pajamos60 mln. JAV dol.
IMDb įrašas

Spartakas (angl. Spartacus) – 1960 m. sukurtas istorinis epas apie vergų sukilimą Senovės Romoje 74–71 m. pr. m. e.

Iki 1970 m. tai buvo kino studijos „Universal Studios“ daugiausia pajamų surinkęs filmas, kurį aplenkė veiksmo juosta „Aerouostas“ pagal Arthur Hailey romaną.

Kūrimo istorija

redaguoti

1958 m. buvo nuspręsta sukurti didelės apimties istorinį epą „Ben-Huras“, kurio režisieriumi buvo paskirtas William Wyler. Aktorius Kirk Douglas, jau turintis patirties tokiuose filmuose (1958 m. pasirodė juosta „Vikingai“), nuo pat pradžių susidomėjo būsimu projektu, nes manė atitinkantis pagrindinio herojaus tipažą. Vis tik režisierius pagrindiniam vaidmeniui pasirinkio Charles Heston, o Douglasui pasiūlė antraplanį (Mesalinos) vaidmenį. Šis nesutiko ir nusprendė pats sukurti savo istorinį epą. Tam pagrindu tapo istorija apie vergų sukilimą ir jo vadovą Spartaką, aprašytą 1951 m. išleistame Howard Fast romane. Douglas ne tik turėjo būti pagrindinio vaidmens atlikėjas, bet ir pagrindinis prodiuseris.

Douglas kreipėsi į kompaniją „United Artists“, tačiau pradžioje ši atsisakė projekto: tuo metu jau buvo paskelbta, kad studija kurs istorinį filmą pavadintą „Gladiatoriai“ su Yul Brener pagrindiniame vaidmenyje ir kuriam jau buvo suplanuotas 5,5 mln. dolerių biudžetas. Douglas pasiūlė sujungti abu projektus, tačiau Brener atsisakė. Kadangi kino studijai priklausė tiek „Gladiatorių“, tiek „Spartako“ autorinės teisės, Douglas toliau nenusileido, o sužinojęs, kad „Gladiatoriai“ planuojami filmuoti Europoje 1959 m. vasarą, pasiūlė „Spartaką“ filmuoti JAV tų pačių metų sausį.[1]

Scenarijaus autoriumi jis pasirinko knygos autorių Fastą, tačiau šis neturėjo reikiamos patirties, o bandomasis egzempliorius nesulaukė palaikymo. Pats Douglas jį pavadino „katastrofa“, tačiau pasiėmė į susitikimą su kino kompanijos „Universal Studios“ vadovais. Pastariesiems scenarijus taip pat nepatiko, tačiau jie davė pirminį suitikimą finansuoti filmą.

Douglas kreipėsi į scenaristą Danton Trumbo, kuris dėl savo politinių pažiūrų buvo įtrauktas į Holivudo „juodąjį sąrašą“, kuriame esantys autoriai arba negaudavo užsakymų, arba turėjo prisidengti svetima pavarde. Vis tik su Trumbo buvo pasirašyta oficiali sutartis ir Douglas vėliau ne kartą naudojosi jo paslaugomis. Iki gruodžio mėnesio buvo parengti 3 scenarijaus variantai ir paskutinysis pasiriktas filmavimo darbų pradžiai.

Parenkant režisierių, svariausią žodį turėjo kino studija, šiam darbui pakvietusi Anthony Mann. Douglas su tuo sutiko tik todėl, kad spaudė laikas, nes pats režisierius neturėjo patirties kuriam tokio žamro juostas (iki tol jis buvo žinomas kaip verternų kūrėjas). Sutikę filmuotis tokie aktoriai kaip Peter Ustinov ar Laurence Olivier iš karto sulaukė dėmesio, o metų pabaigoje „United Artists“ paskelbė atšaukianti „Gladiatorių“ kūrimą. Pagrindimiame moters vaidmenyje Douglas norėjo matyti prancūzę Jeanne Moreau, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko, todėl antru pasirinkimu tapo mažai žinoma vokietė Sabina Bethmann.

Filmavimas prasidėjo 1959 m. sausio pabaigoje Los Andželo apylinkėse, tačiau po 2 savaičių Douglas kreipėsi į kino studijos vadovus tvirtindamas, kad režisierius nesusitvarko su darbu. Kiti aktoriai taip pat palaikė Douglą ir pastarasis pasiūlė nauju režisieriumi Stanley Kubrick: jie kartu jau buvo sukūrę karinę dramą „Garbės keliai“ (1957 m.) bei palaikė asmeninę draugystę. Kubrickas, kuriam tuo metu buvo tik 30 metų, sutiko net neskaitęs scenarijaus, bet vėliau, su juos susipažinęs, neparodė didelio entuziazmo ir pareiškė, kad „filme yra viskas, išskyrus gerą istoriją“. Pirmas darbas, kurį padarė Kubrickas – atleido aktorę Bethmann ir vietoje jos pakvietė anglę Jean Simmons.

Kino studija taip pat nebuvo patenkinta, nes dabar jos didžiausiam projektui vadovavo mažai patyręs režisierius, o scenarijaus autorius vis dar buvo „juodajame sąraše“. Kubrickui tapus režisieriumi, buvo parengtas ir ketvirtasis scenarijaus variantas.

Sudėtingas filmavimas buvo baigtas rugpjūčio pradžioje, tačiau gautas rezultatas tiko tik režisieriui. Kino studija išskyrė papildomą finansavimą nufilmuoti kovos scenas, kurias dėl taupumo kurti buvo nuspręsta Ispanijoje. Kubrickas sėkmingai susidorojo su užduotimi ir sulaukė studijos vadovų pripažinimo. Paskutinieji epizodai buvo nufilmuoti 1960 m. kovo mėnesį.

Pagrindiniai aktoriai

redaguoti
Aktorius – vaidmuo
  • Kirk Douglas – Spartakas
  • Laurence Olivier – Markas Licinijus Krasas
  • Jean Simmons – Varinija
  • Peter Ustinov – Batiatas
  • Tony Curtis – Antonijus
  • John Gavin – Gajus Julijus Cezaris
  • John Ireland – Kriksas
  • John Dall – markas Glabras
  • Nina Foch – Helena Grabr
  • Paul Lambert – Granikas
  • Charles Laughton – Grakhas

Pagrindiniai apdovanojimai

redaguoti
Apdovanojimas Kategorija Asmuo Rezultatas
Oskaras Geriausias antrojo plano aktorius Peter Ustinov Laimėjo
geriausia kinematografija Laimėjo
geriausios dekoracijos Laimėjo
geriausi kostiumai Laimėjo
geriausias montažas Nominacija
geriausia muzika Alex North Nominacija
Auksinis gaublys geriausias filmas Stanley Kubrick Laimėjo
geriausias režisierius Stanley Kubrick Nominacija
geriausias aktorius Laurence Olivier Nominacija
geriausias antrojo plano aktorius Woody Strode Nominacija
geriausias antrojo plano aktorius Peter Ustinov Nominacija
geriausias muzika Alex North Nominacija
BAFTA geriausias filmas Stanley Kubrick Nominacija
Amerikos rašytojų gildija geriausias dramos scenarijus Dalton Trumbo Nominacija

Išnašos

redaguoti
  1. Douglas 2012, p. 65.

Šaltiniai

redaguoti
  • Douglas, Kirk (2012). I Am Spartacus! Making a Film, Breaking the Blacklist. Open Road Media. ISBN 978-1453254806.
  NODES
Done 1
eth 2
jung 2
jung 2