Status quo ante bellum
Status quo ante bellum – lotyniškas posakis, reiškiantis „padėtis, buvusi prieš karą“.[1] Dažniausiai vartojamas sprendžiant pokario problemas ir sudarant taikos sutartis. Esant tokiai padėčiai, jokia pusė neįgyja arba nepraranda jokių teritorinių, ekonominių ar politinių teisių. Priešinga „uti possidetis“ padėčiai, kai kiekviena pusė pasilieka bet kokią teritoriją ar kitą turtą, turimą karo pabaigoje.
Istoriniai pavyzdžiai
redaguotiSeptynerių metų karas
redaguotiSeptynerių metų karas vyko 1756–1763 m. ir baigėsi status quo ante bellum paskelbimu.[2] Per karą Austrija siekė atgauti Sileziją, kurią iš jos per Austrijos įpėdinystės karą atėmė Prūsija. Galiausiai Silezija liko Prūsijos dalimi.
1812 m. karas
redaguoti1812 m. karas, vykęs tarp JAV ir Didžiosios Britanijos, baigėsi 1814 m. Gento taikos sutartimi.[3] Derybų metu britų diplomatai siūlė nutraukti karą, remiantis „uti possidetis“ principu.[4] Amerikos diplomatai reikalavo Kanados perleidimo, o britų pareigūnai spaudė sukurti jiems palankią indėnų barjerinę valstybę Vidurio Vakaruose ir išlaikyti Meino dalis, užimtas per karą. Tačiau galutinė taikos sutartis nenumatė jokių teritorinių pokyčių ir atkūrė prieškarinę padėtį.[5][6]
Korėjos karas
redaguoti1948 m. Korėjos pusiasalis ties 38-ąja lygiagrete buvo padalintas į dvi valstybes: Šiaurės Korėją, remiamą Kinijos ir SSRS, bei Pietų Korėją, remiamą JAV. 1950 m. tarp dviejų Korėjos valstybių kilo karas. 1953 m. pasirašius paliaubų sutartį, fronto linija, ėjusi šiauriau 38-osios lygiagretės, tapo faktine Šiaurės ir Pietų Korėjos siena.[7] Sutartimi įkurta Korėjos demilitarizuota zona.
Futbolo karas
redaguotiFutbolo karas vyko 1969 m. tarp Salvadoro ir Hondūro. Baigėsi paliaubomis ir status quo ante bellum dėl Amerikos valstybių organizacijos įsikišimo.
1965 m. Indijos–Pakistano karas
redaguoti1965 m. Indijos–Pakistano karas buvo susirėmimų tarp Indijos ir Pakistano, vykusių 1965 m. balandžio–rugsėjo mėn., kulminacija. Konfliktas prasidėjo po Pakistano operacijos „Gibraltaras“, kurios tikslas buvo infiltruoti pajėgas į Džamu ir Kašmyrą, kad paskatintų sukilimą prieš Indijos valdžią. Karas baigėsi aklavietėje be nuolatinių teritorinių pokyčių.[8]
Irako–Irano karas
redaguotiIrako–Irano karas vyko 1980–1988 m. „Karas nepakeitė sienų. Po trejų metų, artėjant karui su Vakarų valstybėmis, Sadamas Huseinas pripažino Irano teises į rytinį Šat al Arabo upės krantą, grįždamas į status quo ante bellum, kurio jis atsisakė prieš dešimtmetį.“ Mainais Iranas pažadėjo nesiveržti į Iraką, kol pastarasis puola Kuveitą.
Kargilo karas
redaguotiKargilo karas buvo karinis konfliktas tarp Indijos ir Pakistano, vykęs 1999 m. gegužės 3 – liepos 26 d. Kargilo rajone Džamu ir Kašmyre bei kitur ties Kontrolės linija. Karas prasidėjo Pakistano karių ir ginkluotų sukilėlių infiltracija į pozicijas Indijos pusėje. Po dviejų mėnesių kovų Indijos kariuomenė atgavo daugumą savo pozicijų, o Pakistano pajėgos pasitraukė į savo pozicijas. Karas baigėsi be teritorinių pokyčių.[9]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Fellmeth, Aaron X. & Horwitz, Maurice (2009), Status quo ante bellum, Oxford University Press, doi:, ISBN 978-0-19-536938-0. Nuoroda tikrinta 19 birželio 2020
- ↑ Schweizer, Karl W. (1989). England, Prussia, and the Seven Years War: Studies in Alliance Policies and Diplomacy. Lewiston, New York: Edwin Mellen Press. p. 250. ISBN 9780889464650.
- ↑ Donald Hickey. „An American Perspective on the War of 1812“. PBS. Suarchyvuotas originalas 15 May 2020. Nuoroda tikrinta January 28, 2013.
- ↑ „Treaty of Ghent: War of 1812“. PBS. Suarchyvuotas originalas 16 June 2020. Nuoroda tikrinta January 28, 2013.
- ↑ Benn, Carl (2002). The War of 1812. New York: Routledge. p. 82. ISBN 1-84176-466-3.
- ↑ Henry Adams, History of the United States of America during the Administration of James Madison (1890; Library of America edition, 1986) 2:127-145
- ↑ „Korean War and the change in position of the 38th parallel“. Serve (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-04-21.
- ↑ Bangalore, Josy Joseph in. „Giving Haji Pir back to Pak a mistake: Gen Dyal“. Rediff.
- ↑ „1999 Kargil Conflict“. www.globalsecurity.org.