Stečai
| Stečai | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Stečas Bosnijoje ir Hercegovinoje | |
| Vieta |  Bosnija ir Hercegovina,  Serbija,  Juodkalnija,  Kroatija
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | iii, vi |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1504 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2016 (40 sesija) |
 Vikiteka: |
Stečai |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Stečai (serb. Стећци, vs. стећак, стојећак камен, кам, биљег, мрамор, kroat. stećci, vns. stećak, bilig, kâm, mramor, zlamen, kuća) – viduramžių akmeniniai antkapiniai paminklai, paplitę vakarų Balkanuose – daugiausia Bosnijoje ir Hercegovinoje, taip pat gretimose Serbijos, Juodkalnijos, Kroatijos teritorijose. Tai monolitiniai antkapiai (daugiausia kalkakmenio), statyti nuo XII a. antros pusės iki XVI a. (ypač, XIV–XV a.). Rasta >70 000 stečų 3300 vietovių.[1]
Šio tipo paminklus Balkanuose statė įvairių konfesijų tikintieji – serbų ortodoksai, kroatų katalikai, Bosnijos bažnyčios nariai. Stečų statyba siejama su bogomilų dvasine tradicija. Šių paminklų statybos tradiciją bandyta sieti su senosios Europos megalitine architektūra, iškelta hipotezė, kad tai vlachų kultūros paveldas.[2]
Stečai būna įvairių dydžių, formų, su įvairia ornamentika ir epigrafais. Būdingos šios formos: antkapinė plokštė, skrynia, skrynia su pjedestalu, stogelis, stogelis su pjedestalu, stulpas, kryžius.[3] Ornamentikoje vyrauja kolo (šokio rateliu) motyvas, rozetės, spiralės, lelijos, vynmedžiai, pusmėnuliai, elniai, žirgai, medžioklės scenos, žmogus iškeltomis rankomis.[4] Šių motyvų reikšmė galimai simbolinė. Nedidelė dalis stečų yra su įrašais – daugiausia kirilica, rečiau glagolica arba lotyniškais rašmenimis. Būdinga archajinė serbų-kroatų kalba. Užrašytos religinės ištarmės, įrašai apie didvyrišką velionio mirtį, apie jį patį, jo gyvenimą, kartais pateikti moralai.[5]
28 stečų santalkos (iš viso ~4000 paminklų) 2016 m. įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
-
Mramore Peručaco nekropolis Serbijoje -
Stečai Kroatijoje -
Stečako Cetinėje ornamentika -
Stečakas su žmogaus figūra Bosnijoje
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Stećci Medieval Tombstone Graveyards, UNESCO
- ↑ Milošević, Ante (1991). Stećci i Vlasi: Stećci i vlaške migracije 14. i 15. stoljeća u Dalmaciji i jugozapadnoj Bosni. Split: Regionalni zavod za zaštitu spomenika kulture.
- ↑ Kužić, Krešimir (2001). "Zašto bi trebalo terminom „kamik“ zamijeniti termin „stećak“? " . Historical Contributions. Zagreb: Croatian Institute of History. 20 (20): 259–272.
- ↑ Cebotarev, Andrej (1996). „Review of Stećci and Vlachs: Stećci and Vlach migrations in the 14th and 15th century in Dalmatia and Southwestern Bosnia“. Povijesni prilozi. Zagreb: Croatian Institute of History. 14 (14).
- ↑ Lovrenović, Dubravko (2013). Stećci: Bosansko i humsko mramorje srednjeg vijeka. Ljevak.