Sumbava

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sumbava (indonez. Sumbawa) – Indonezijos sala, esanti viduryje Mažųjų Sundos salų grupės, į rytus nuo Lomboko, į vakarus nuo Floreso ir į šiaurės vakarus nuo Sumbos.

Geografija, demografija, turizmas

Sumbavos plotas – 15 448 km² (triskart mažesnis nei Lomboko), gyventojų skaičius 1 540 000 (2004 m.)

Sala žymi ribą, iki kurios vakarinės salos buvo įtakotos Indijos kultūros ir religijos, priešingai rytiniam regionui, kuris nebuvo tiek įtakotas. Pačioje saloje islamą paskleidė makasariečiai (iš Sulavesio).

Istoriškai Sumbavoje gyvuoja dvi pagrindinės skirtingų kalbų grupės. Vakarinėje salos dalyje vartojama bahasa sumbava kalba, panaši į Lomboko sasak; rytuose vartojama nggahi mbojo.

Sumbavos pakrantės yra populiarus banglenčių sporto regionas.

Istorija

Vakarinė Sumbava seniau priklausė Rytų Javos Majapahit imperijai, dėl gamtos išteklių buvo nuolatos puolama japonų, olandų, makasariečių. Olandai pirmą kartą užėmė Sumbavą 1605 m., tačiau nebuvo įsitvirtinę pilnai iki XX a. pradžios. Vakarinė Sumbava trumpą laiką buvo valdoma ir Balio salos Gelgel karalystės.

Ugnikalniai

Sumbava yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiede. Saloje esančio Tamboro ugnikalnio išsiveržimas 1815 m. padarė ypatingai daug žalos, žuvo apie 71 000 žmonių, taip pat buvo sunaikinta maža Tamboro karalystė.